Iš reakcijų į vakarykštį įrašą apie prezidento rinkimų debatus ir ypač jų pseudoekspertus suprantu, kad daug kam neaišku, kas norėta pasakyti apie dvi kandidatų lygas (skaitykite ČIA).
Rašydamas, kad debatuose buvo matyti dvi kandidatų lygos, turiu omenyje pagrindinę ne tik rinkimų, bet ir visos Lietuvos visuomenės takoskyrą svarbiausiu Europai klausimu. Ši takoskyra: ar Europos tautos bus dirbtinai sumaišytos ir suniveliuotos betautėje „naujųjų europiečių“ liaudyje („vienovė įvairovėje“), o nacionalinės valstybės bus panaikintos paverčiant jas išvalstybintomis Briuselio provincijomis, ar vis dėlto ES bus išsaugota kaip tautų ir valstybių sąjunga. Tai buvo ir pagrindinė Sąjūdžio laikų takoskyra.
Turiu savarankišką ir kritišką požiūrį į tas A. Juozaičio bei M. Puidoko nuostatas, kurios kelia abejonių ir klausimų. O kalbėdamas apie dvi lygas pirmiausia turi galvoje minėtą pagrindinį Europos klausimą, kurį šie kandidatai kelia, o kiti jo vengia ar net atvirai stengiasi nutylėti. Sprendžiant iš atsakymų, jie nesupranta tautinio ir valstybinio klausimo svarbos.
Keldami šį klausimą Juozaitis ir Puidokas iš tiesų praturtina prezidentinę rinkimų kampaniją. Jiems nedalyvaujant Lietuvos rinkėjui faktiškai būtų peršama nuostata, kad visose ES šalyse vis aštriau keliamas nacionalinio suverenumo klausimas nėra svarbus, o sava valstybė tėra neverta ginti ir saugoti atgyvena.
Patys prezidento rinkimai nesiskirtų nuo LKP CK pirmojo sekretoriaus parinkimo — diskutuotume tik apie kosmetinius pokyčius siauruose esamos europinės imperinės struktūros rėmuose, bijodami kelti klausimus apie pačios merdinčios viršvalstybinės santvarkos esmines pertvarkas. Bijodami ir nekeldami šio klausimo atrodytume kaip pats tikriausias intelektualinis ir politinis ES užkampis, tamsiausia ir gūdžiausia jos provincija.