Nacionalinio Susivienijimo bendražygė prof. Jūratė Laučiūtė primena Lietuvos prezidentui ir kitiems aukščiausiems šalies pareigūnams geopolitikos abėcėlę: norinti išlikti valstybė privalo turėti stuburą ir nešokti pagal kiekvieną kitų valstybių pageidavimą ar užgaidą.
Lenkija yra iš tiesų svarbi geopolitinė ir strateginė Lietuvos partnerė. Tačiau jos politikai paveldėjo ilgaamžę šalies vadovų ligą. Toji liga – nesugebėjimas pagarbiai ir lygiateisiškai bendrauti su kitomis tautomis ir valstybėmis. Ypač mažesnėmis. Šis pasipūtimas yra amžinas Lenkijos užsienio ir saugumo politikos Achilo kulnas. XX amžiuje už tai sumokėta siaubinga kaina.
Tačiau ir vėl lipama ant to paties grėblio. Tarsi gerus abiejų valstybių tarpusavio santykius temdo nuolatinis juos lydinčio spaudimo ir Lietuvos šantažo šešėlis. Lietuvos valdžia jam pasiduoda darydama nepabaigiamas tautą ir valstybę žeminančias nuolaidas. Tad paraginimas G. Nausėdai sustoti ir liautis nuolaidžiavus yra labai savalaikis.
Galų gale natūraliai ir savaime toks elgesys skatina kelti principinį klausimą: ar vykdo savo konstitucinę pareigą ir yra vertas būti perrinktas prezidentas, kuris negina valstybės suvereniteto, nesaugo jos žemių vientisumo ir apskritai elgiasi ne kaip tikras savarankiškos valstybės vadovas, bet kaip kitos šalies provincijos valdytojas ir jos politinių „pageidavimų koncerto“ atlikėjas?
DELFI publikuoto teksto nuoroda: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/jurate-sofija-lauciute-kalba-politiku-tarnaite.d?id=94128597