Veidaknygė
Nacionalinis Susivienijimas skelbia fundamentalų dokumentą svarbiausiu Lietuvos klausimu. Valdančioji koalicija, pritariant ir tylint „opozicijai“ ir visoms „nesisteminėms“ partijoms, įvykdė milžinišką diversiją prieš Lietuvos valstybę. Per kelis metus vykstančio karo sąlygomis, neapsvarsčius Valstybės gynimo taryboje, niekam, išskyrus mus, neprotestuojant ir nekontroliuojant į Lietuvą V. Čmilytės ir I. Šimonytės valia į Lietuvą įleistas didžiulis ir iki šiol nesustabdytas darbo imigrantais pavadintų atvykėlių iš Baltarusijos ir Rusijos srautas. G. Nausėda, asmeniškai atsakingas už šalies saugumą, sugebėjo tik bejėgiškai paskėsčioti rankomis ir nerišliai kažką paveblenti prieš klusniai nusilenkdamas Seimo sprendimui sukurti baltarusių kolonistams Lietuvoje šiltnamio sąlygas.
Jau aišku, kas vyks toliau. Naujieji atvykėliai, o iš tikrųjų kolonistai, smarkiai papildys ir atgaivins per tris dešimtmečius spėjusį susitraukti ir iš dalies integruotis senųjų kolonistų sluoksnį. Visa Lietuvos valdžia ir visos partijos mūru stoja už kitakalbes mokyklas, kurios ryžtingai keičiamos į mokyklas valstybine kalba Latvijoje ir Estijoje, nes ten yra teisingai laikomos pagrindine migracijos srautų atgaivinto rusiškojo pasaulio atrama. Po penkerių metų šie lietuvių tautą, kalbą niekinantys ir valstybei priešiški kolonistai bus padaryti nuolatiniais šalies gyventojais ir jiems bus suteikta teisė dalyvauti savivaldos rinkimuose. Vilnius ir Klaipėda, kiek vėliau kiti miestai bus užvaldyti paprasčiausiu ginklu — balsavimo biuleteniais.
Ateis ir visos Lietuvos valstybės eilė. Kai šie kolonistai bus įpilietinti. Referendumo dėl pilietybės klausimas buvo miglotai suformuluotas ir panašėjo į siūlymą pirkti katę maiše būtent todėl, kad pats referendumas buvo skirtas ne išeivijos lietuviams. Jis buvo skirtas imigrantams ir kolonistams. Referendumas buvo pirmasis kruopščiai parengto plano žingsnis siekiant keliais paprastais, bet, deja, daugelio balsavusiųjų kol kas nesuvoktais ėjimais plačiai atlapoti duris gauti Lietuvos pilietybę ir tuo pat metu išlaikyti savąją visam iš buvusios SSRS respublikų suplūdusiam „darbo žmonių“ internacionalui.
Be abejo, spaudžiant ES institucijoms Lietuvos pilietybė bus pagreitintai ir lengvatinėmis sąlygomis pradėta suteikinėti ir visai imigrantų iš Afrikos ir Azijos platybių armijai. Į Lietuvą atsibastęs, jos pilietybę gavęs ir ankstesniąją pilietybę išlaikantis rusas, kazachas, tadžikas, nigerietis, afganas, irakietis, vietnamietis galės išdidžiai kartoti sau pritaikytą lietuviškosios globalistinės propagandos šūkį „Lietuva yra ten, kur yra nors vienas lietuvis!“ Būdami Lietuvoje ir jos piliečiai jie šauks: „Lietuva yra Rusija, Kazachstanas, Tadžikistanas, Afganistanas, Nigerija, Irakas, Vietnamas ir t. t., nes joje esu aš — rusas, kazachas, tadžikas, afganas, nigerietis, irakietis, vietnamietis, ir t. t.!“
Lietuvos kolonizacijos ir šliaužiančios hibridinės reokupacijos scenarijus ne tik seniai akivaizdus, bet jau vykdomas stulbinamais tempais ir mastais. Bet ši prieš kiekvieno mąstančio žmogaus akis besirutuliojanti drama, galinti virsti lietuvių tautos ir valstybės tragedija, nesudomino nei vieno kandidato į šalies prezidentus, nei vienos Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančios partijos. Visiems jiems Lietuvos kolonizacija — neįdomi smulkmena?
Mums, Nacionaliniam susivienijimui, tai neatrodo smulkmena. Todėl netylime ir netylėsime. Politinė reklama prieš birželio 9 dieną vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.