Vytautas Rubavičius. Konstitucinio Teismo sprendimu Lietuvoje įtvirtintas „Gyvulių ūkis“

Iš George`o Orwelo aprašyto „Gyvulių ūkio“, kitaip tariant, sovietinės politinės sistemos išsilaisvinome prieš gerus dvidešimtį metų. Išsilaisvinome, tačiau valdžią patikėjome tai pačiai komunistinei nomenklatūrai, prie kurios greitai prisišliejo ir Sąjūdžio idėjomis žmones laisvintis kvietę naujieji. Pastarieji greitai suvokė partinės nomenklatūrinės sistemos pranašumus – visa valdžia išrinktiesiems, o už valdymą niekam nereikia atsakyti. Tereikia tik išsimiklinti rengiant „skaidrius“, „demokratiškus“ rinkimus. Tačiau tokiam valdymui dar šiek tiek trukdė Lietuvos Konstitucija, kurioje buvo įrašyta nuostata, jog Tauta savo valią gali įgyvendinti ir tiesiogiai per referendumus. Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams rengėjai ne juokais išgąsdino valdžią. Pasirodo, kad sąmoningi ir veiklūs piliečiai gali atlikti ir neįmanomą užduotį – surinkti referendumui reikalingus 300 tūkst. parašų. Visi matėme, koks visuotinis kilo valdžios ir ją aptarnaujančios žiniasklaidos pasipiktinimas. Referendumo rengėjai ir jiems prijaučiantys buvo išvadinti Kremliaus agentais ir visokiais kitokiais „gyviais“. Aktyvesnieji valdžios aptarnautojai nesitenkino oraliniais būdais, o ėmėsi įgyvendinti ir naujas performansines išmones. Nors referendumas nepavyko, valdžia nutarė panaikinti ir tokią grėsmingą tautos valios tiesioginio reiškimo galimybę. Kad net pagunda nekiltų.

Lietuvos Konstitucinis Teismas jau senokai įgyvendina vadinamąją konstitucinę doktriną, kurios esminė nuostata – kuo labiau juridiškai apriboti Tautos suverenitetą ir tiesioginės demokratijos apraiškas. Kitaip tariant, konstituciškai įtvirtinti partinės nomenklatūros ir aukščiausios politinės bei teisinės valdžios visavaldystę, neprileidžiant prie valstybės valdymo reikalų nei Tautos, ne visuomenės. Neužmirštant ir savo bei valdžios atlygių, kurie taip pat paversti konstitucine norma. 2014 metų liepos 11 dienos KT išaiškinimas dėl referendumo rengimo bus aukso raidėmis įrašytas į naujosios laisvosios Lietuvos istoriją – Tautos suverenitetas yra niekinis, kaip ir pati Konstitucija, nes ji galioja tik KT išaiškinimuose. Lietuvoje taip ir nebuvo įgyvendintas vienas svarbiausių principų, kuris būdingas visoms demokratinėms konstitucijoms, – Konstitucijos tiesioginio veikimo principas. KT logiškai išsprendė šį „neaiškumą“ – Lietuvos Konstitucija niekada neveikė ir niekada neveiks tiesiogiai, nes tiesioginis veikimas yra Tautos suvereniteto apraiška. Suverenitetas naikinamas ir „nukenksminant“ Konstitucijos tiesioginio veikimo galimybę. KT susidorojo ir su 1994 metų KT išaiškinimu, kuriuo buvo patvirtintas Tautos suverenitetas ir visuomenės teisė be jokių apribojimų rengti referendumus. Tuos išaiškinimo pasažus tiesiog koktu skaityti dėl jų akivaizdžios demagogijos, juridine vadinamos ekvilibristikos, kuri išduoda nusikaltėlius įgudusių aptarnauti juristų mentalitetą.

Naujasis, prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktasis Seimui tvirtinti KT pirmininkas Dainius Žalimas sėkmingai įvykdė jam skirtą nelengvą užduotį, tad gali jį iškėlusiems raportuoti – jūsų valdžia amžina. Išaiškinimą pasirašė visi teisėjai. Tad teisinė ir teisminė visuomenė vieninga – „runkeliams“ ne vieta prie auksinių valdžios įnagių. Mūsų demokratinėje visuomenėje visi lygūs, tik vieni labiau demokratiški. Labiau nusipelnę mažose kovose dėl laisvės ir nepriklausomybės nuo savo Tautos ir visuomenės. D. Žalimas simboliškai pažymėjo D. Grybauskaitės senos kadencijos iškonstitucinant Lietuvą užbaigą ir naujos kadencijos galutinai išnacionalinant mūsų šalį pradžią. Įspūdinga Konstitucijos garanto veikla. Viskas čia verta aukso raidžių šlovinguose valdžios analuose. Stebėtina, tačiau lygiai simboliška, kaip sutartinai tyli didžioji žiniasklaida – jokių komentarų, jokio švento demokratinio pasipiktinimo. Juk „gyvulių ūkyje“ visi patenkinti, nes kas gali būti geriau nei „valdžios vertikalė“, „kova su korupcija“ ar „socialinės atskirties mažinimas“. Į tokį mūsų Konstitucijos ir Tautos paniekinimą sureagavo tik keli žmonės – Artūras Račas, Povilas Urbšys. O kur žymioji Seimo grupė, prisiekusi laikytis priesaikos, tad ir Konstitucijos. Nejau jiems neateina į galvą, kad panaikinus Tautos suverenitetą priesaika Seime tampa patyčia. O didžioji žiniasklaida negali netylėti – juk į „Gyvulių ūkį“ Lietuvą vedė kilmingieji Algirdas Brazauskas (vsio zakonno), Vytautas Landsbergis (dūūūmais dūūūmais), Dalia Grybauskaitė, Andrius Kubilius, Eligijus Masiulis… Nesyk rinkti ir perrinkti. Nusipelnę gyventi geriau. Visų ir neišvardysi. Jų nemažas būrelis. O aptarnaujančių – dar daugiau. Išskirtiniai šioje bandoje – KT teisėjai su jo pirmininku. Didžioji Seimo dauguma, džiūgaudama dėl tokio konstitucinio „laimėjimo“, nesuvokia, kad KT gerokai sumenkino ir jų galias, perkeldama jas į Vyriausiąją rinkimų komisiją. O juk KT šiaip jau neturi teisės priskirti institucijoms papildomas kompetencijas ar funkcijas, juolab aiškinimo dėl atitikimo Konstitucijai. Tačiau kas neįmanoma demokratinėje valstybėje, tas savaime suprantama demokratiniame „Gyvulių ūkyje“. Dabartinį kurti nebuvo lengva – juk gyvename įvairiausių laisvių ir globalizacijos sąlygomis. Tačiau valdžiažmogiai ir teisėkūriai išmoningi – „ūkis“ sukurtas be jokių regimų ir neregimų aptvarų, laikantis visų Europos Sąjungos reikalavimų. Tiesiog šioje teritorijoje, šiame administraciniame teritoriniame Lietuva vadinamame darinyje visa valdžia ir visi finansiniai srautai yra valdžios, partinės nomenklatūros rankose, o tokia „demokratija“ nepatenkintiems leidžiama pasinaudoti didžiausia laisvės apraiška – išvykti. Juk „darbo jėgos“ pasaulyje netrūksta.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
27 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
27
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top