Vytautas Rubavičius. Metropolitenas – svarbus urbanistinės plėtros projektas

Apie metropoliteno, kaip šiuolaikiškos transporto infrastruktūros, plėtojimo perspektyvas buvo jau gana daug diskutuota. Jau gera dešimtmetį vykusiuose svarstymuose keitėsi ir mūsų politikų nuomonė. Seime buvusi metropoliteno projekto rėmėjų mažuma virto ryškia dauguma, kuri liepos 15 d. ir priėmė tam projektui įgyvendinti reikalingą „Metropoliteno koncesijos įstatymą“, kuris padeda teisinius tokios veiklos reguliavimo pagrindus, įteisindamas metropoliteną kaip transporto rūšį ir įjungdamas ją į mūsų transporto sistemą.

Įstatymas nereiškia, kad tuoj prasidės to projekto įgyvendinimas, tačiau jis atveria naujos veiklos galimybę. Ši galimybė labai svarbi urbanistinės plėtros požiūriu. Metropolitenas – pati švariausia, „žaliausia“, miesto įvaizdžiui ir investiciniam klimatui naudingiausia transporto rūšis. Sykiu tai ir veiklos sritis, susijusi su aukštų technologijų gamyba, diegimu ir priežiūra, su technologinio proto „gamyba“. Miestai su metropolitenu – tai jau aukštesnės europinių miestų klasteris, kuris jau savaime traukia investuotojų dėmesį. Šitai įrodyta daugelyje urbanistinių ir miesto ekonomikos (urban economy) tyrimų. Anksčiau ar vėliau ir Vilnius imsis tiesti metropoliteno linijas, kadangi jame ryškėja ir augimo, ir neišsprendžiamų transporto problemų tendencijos. Vilniaus mietui to projekto įgyvendinimas suteiktų didelį urbanistinės plėtros postūmį, o sykiu ir stiprintų miestiečių pasididžiavimą jo šiuolaikiškumu ir pažangumu.

Suprantama, buvo ir esama metropoliteno projekto priešininkų. Juos galima suskirstyti į dvi grupes. Vienoje – profesionalūs transportininkai, urbanistai ir kitų šakų specialistai, kurie savo argumentus grindžia vienokiais ar kitokiais paskaičiavimais bei miesto raidos vaizdiniais. Kita – tiesiog nemėgstantys metro, įžiūrintys šiame projekte dar vieną aferą, kurių ir taip gausu Lietuvos žemelėje. Su antrosios grupės atstovais labai sunku ginčytis, nes jiems nei skaičiai, nei svarstymai apie europinės urbanistinės plėtros ypatumus nieko nereiškia – atsakoma visada ta pačia „aferos“ mantra. Kartais prie tos mantros prisijungia ir šiaip jau gana informuoti ir apžvalgas bei komentarus skaitančios publikos pasitikėjimą pelnę žmonės.

Dalius Stancikas savo rašinyje „Metropoliteno afera“ (bernardinai.lt, tiesos.lt, ekspertai.eu ir kita internetinė žiniasklaida) metropoliteno idėjos ir įstatymo „aferiškumui“ sustiprinti pasitelkia Valdovų rūmų statybą. Suprantamas ir dažnokai taikomas žurnalistinis triukas, bet ar jis dera garbingam rašytojui. Tokių triukų gausu buvo referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams rengėjus ir jų rėmėjus visaip šmeižiančių rašiniuose. Pats D. Stancikas kuo puikiausiai sugebėdavo juos „išgliaudyti“. Ir še tau. Jei jau ką kritikuojame, tai kritikuokime ar svarstykime atsižvelgdami į jau vykusias diskusijas ir išsakytus argumentus. Juk tą įstatymą svarstė 5 ministerijos, 3 Seimo komitetai ir visas Seimas. Buvo atsižvelgta į visokių tarnybų siūlymus bei nuogąstavimus. Tad reikėtų svaresnių argumentų nei siejimas su Valdovų rūmais. O dėl tų rūmų. Juos buvo būtina atstatyti dėl daugelio priežasčių, kurias išsamiau esu išskleidęs ne viename straipsnyje, tad čia nesikartosiu. Valdovų rūmai – svarbus mūsų valstybingumo, nacionalinio tapatumo ir lietuvybės stiprinimo veiksnys, svariai prisidedantis prie miesto ekonomikos plėtros. Tie rūmai tampa svarbiu kultūros industrijos centru. Naujos Lietuvos valstybės žmonių kartos užaugs su Valdovų rūmų vaizdiniu. Kritikams siūlyčiau pabandyti įsivaizduoti dabartinę Lietuvą be Trakų pilies. O juk užmirštame, kiek išmonės, sveiko apsukrumo ir pasiaukojimo reikėjo aniems idėjos įgyvendintojams gūdžiais sovietinės priespaudos metais. Nedaugelis beprisimena, kada pilis buvo atstatyta. Kalbantys apie metropoliteno „aferą“ kažkodėl apeina įstatymo 7.3 punktą, kuriame tvirtinama, kad projektui įgyvendinti negalima pasitelkti valstybės lėšų nei jos gaunamų europinių pinigų. Projektas turi būti įgyvendinamas privačiomis lėšomis. Daliai idėjos priešininkų kaip tik tai ir kliudo – juk savivaldybės politikai niekaip negalės tų lėšų kontroliuoti. O juk žinome, kaip Lietuvoje kontroliuojami finansiniai srautai. Tad ir nuplauti daug mažiau galimybių.

Metropoliteno projekto įgyvendinimas įsivaizduojamas kaip koncesija. Tai reiškia, kad projektas turi būti gerai ekonomiškai pagrįstas. Kodėl visuomenei rūpintis galimo koncesininko nuotoliais ar pelnais? Koncesininkas turės taip paskaičiuoti, kad jam per tuos dešimtmečius investicijos atsipirktų. Ir ne taip, kaip Lietuvoje statant, pavyzdžiui, kokio kelio atšaką, kai privatiems partneriams valdžios vyrai ne be naudos sau sudaro sąlygas įmerkti uodegas į valstybinių pinigų jūrą. Kai kas sako, kad metropoliteno kainos bus neįkandamos. Tačiau tada mažai kas važinės. Menkas keleivių srautas, menka investicijų grąža. O juk numatyta, kad koncesininkas turės perduoti metropoliteną valstybei tvarkingą, suremontuotą. Tad kainos turės būti tokios, kad daugeliui apsimokėtų keisti savo keliones mieste automobiliu į metro. Šiuo atveju tai ir bus tikroji rinkos rinkodara, o ne ta, kurią nustatinėja mūsų institucijos, pavyzdžiui, Kainų komisija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašė Seimo priimto įstatymo. Įsiskaitykime į veto argumentus. Vien juridinė demagogija. Jokių ekonominių, juolab urbanistinių minčių. Juokinga skaityti apie tai, esą valstybė pati dalyvausianti įmonės steigime ir pati kontroliuosianti jos veiklą. O kaip siūloma daryti steigiant AE projektui įgyvendinti reikalingą įmanę? Juk ją prižiūrės taip pat valstybė, jos institucijos. Drįsčiau manyti, kad kaip tik šiame veto esame aferiškumo ženklų. Juk metropolitenui reikalingi pinigai išlieka investuotojų valdomi, o AE statybai valstybė skolinasi, tad jie vienaip ar kitaip teka per politikų ir jų prižiūrimų valdininkų rankas. O kam naudingiausia AE pinigų masė, kas labiausiai uždirbs ją tvarkydamas? Bankas ir teisininkai. Jiems visiškai nesvarbu AE ekonominis ar kitoks pagrindimas – jiems rūpi, kad kuo greičiau imtų tekėti skolinti milijardai. O kas iš teisininkų aptarnaus AE statybą? Ar tik ne žymusis ir Prezidentūrai artimiausias ponas Lavinas? Juk tiems ponams visiškai nesvarbu, kad ta statyba taps ir Rusijos šantažo objektu. Gal mūsų prezidentė įsivaizduoja, kas galėtų sutrukdyti Rusijai surengti vienokią ar kitokią diversiją atominiame objekte? O ką į tokį netiesioginį šantažą atsakytų Lietuva? Lenkų kortos skleidimu visoje Lietuvoje?

Tad kur glūdi metropoliteno projekto „aferiškumas“? Visose didžiosiose Lietuvos statybose plaunami pinigai. Toks mūsų valstybės modelis – korupcinė pinigų plovykla. Neabejoju, kad statant Valdovų rūmus buvo nugvelbta ne viena dešimtis milijonų. Ką padarysi. Lietuvis vogė ir vogs. Lietuviai sugebėjo iš savo vaikų nugvelbti gražiausias vietoves, kuriose veikė vasaros stovyklos. Apvogė savo vaikus diegdami vaikų ir gyvūnų teises. Tokios realijos. Gali būti, kad susigalvos, kaip nugvelbti lėšų ir įgyvendinant metropoliteno projektą. Tačiau manau, kad atskyrus nuo jo tam tikrą politikų, taip pat ir Prezidentūros numylėtinių sluoksnį, jis būtų įgyvendinamas kur kas skaidriau ir naudingiau Lietuvai, nei kitos valstybinės statybos. Ypač energetikos srityje.

* * *

Kviečiame susipažinti su Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymu, Seimo priimtu šių metų liepos 15-ąją, ir prezidentės Dalios Grybauskaitės liepos 25-ąją pasirašytu šio įstatymo veto.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
19 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Marius

Kažkada Rubavičiaus samprotavimai kaip ir patikdavo, dabar ką matau – eilinė demagogija ir neišmanėlio rašliava. Ir dar su didžiapatriotiniu patosu. Sugebėjo pateisinti „valdovų rūmūs”, nors per juos tai kas autentiška baigia sugriūti, nes pinigus paveldui ryja šio naujadaro statyba. Išvis juokinga piliozopo argumentacija: lietuviai vogė ir vogs, nieko čia nepadarysi, bet vistiek reikia statyti metropoliteną… Kas čia per demagogija? Čia išsilavinusio žmogaus mąstymas? Pagal tokia analogiją išeitų taip: jei jūsų vaikas pinigus išleidžia cigaretėms, arba dar blogiau: prageria arba išleidžia narkotikams, jam vis tiek reikia duoti pinigų, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų maisto. Koks iš tėvų taip elgtusi? Tik asocialūs degradai, kurie žino kad vaikas dalį pinigų prarūko, bet ir į tai nekreipia dėmesio. Ką gi kažkas yra pasakęs:… Skaityti daugiau »

Mariui

Gal savo nuomonę galima išsakyti kultūringiau? Ar jau toks jūsų „stilius”? Apgailėtina

Al.

Kuo metro Vilniau kenksmingas? Urbanistiniu požiūriu: pasirenkant iki šiol stumiamą žvaigždės planą, bus skatinama miesto plėtra, nors jis jau dabar nenaudingai išsiplėtęs. Tai blogai, nes 1.retai apgyvendintą miestą labai sunku ir brangu prižiūrėti. 2.Labai išsiplėtęs miestas ir vis tebesiplečiantis miestas nuolat naikina priemiesčius ir natūralią gamtą. 3.Retas ir nuolat besiplečiantis miestas yra nesaugus. Jei vamzdžiui būtų pasirinktas žiedinis planas, 1.tai sulaikytų miesto augimą, 2. būtų galima jį sujungti su esamu geležinkeliu. Paminklosaugos požiūriu: iki šiol stumtas planas iš stoties į Santariškes turėjo eiti per senamiestį – pro Universitetą ir prezidentūrą, su stotimi Rotušės aikštėj. Pasekmės paveldui tokiu atveju būtų katastrofiškos – sunaikintas archeologinis paveldas stočių vietose, svetimi senamiesčiui stočių pastatai ir vibraija, griaunanti namus, ypač smėlėtame Vilniaus grunte. Ekonominiu požiūriu:… Skaityti daugiau »

Taigi

Geriau kosmodromas.

Kritikas Pikčiurna

Vytautas neabejotinai teisus vienu klausimu – metropolitenas yra naujas civilizacinis matmuo politiniame ir ekonominiame gyvenime. Dar vienas matmuo būtų vandenyno gelmių ir kosmoso užkariavimas… Dar vienas toks projektas būtų statyti tiltus išilgai upių… Bet tuojau pat kyla kitas klausimas – kokie tokių projektų ekonominiai kaštai ir grąža. Kai Lietuvoje gamyba ir ekonominis gyvenimas nuolat traukiasi taip, kad nesugebama ir net nenorima ne tik juodadarbiams, bet net aukštai kvalifikuotiems specialistams sukurti orių darbo vietų. Kai nėra greitai augančios gamybos, o pelnai gaminami tik iš spekuliacijos, plačioji visuomenės dalis tik skursta, atskirtis didėja, nes spekuliacija nekuria produkto, o tik perskirsto lėšas, naudojant savo ar svetimus produktus, kaip spekuliacijos objektą ir pridėtinės vertės kūrimo įrankį. Iš kur atsiras tas BENDRAS pridėtinis produktas, kurį… Skaityti daugiau »

StasysG---->p.Mariui

Rimtas rašymas nei piliečių, nei valdžios niekaip nebepaveikia. Todėl V Rubavičius ėmė girti Vilniaus „metrpoliteną”. Bet pažiūrėkite, kuo straipsnį užbaigia autorius. Jis ištraukia rašiklį iš apkasų ir šaudo į mus tiesiu taikymu – „Toks mūsų valstybės modelis – Lietuvis v o g ė ir v o g s.”. ——citatos „Tad kur glūdi metropoliteno projekto „aferiškumas“? Visose didžiosiose Lietuvos statybose plaunami pinigai. Toks mūsų valstybės modelis – korupcinė pinigų plovykla. Neabejoju, kad statant Valdovų rūmus buvo nugvelbta ne viena dešimtis milijonų. Ką padarysi. Lietuvis vogė ir vogs. …”

Netiesa

Galiu suprasti tuos, kurie pritaria metro, bet negaliu suprasti, kodėl Vytautas Rubavičius slepia tiesą.

Jis rašo: „Kalbantys apie metropoliteno „aferą“ kažkodėl apeina įstatymo 7.3 punktą, kuriame tvirtinama, kad projektui įgyvendinti negalima pasitelkti valstybės lėšų nei jos gaunamų europinių pinigų.”

Tačiau juk įstatyme sakoma kitaip:
„7.3.Projekto įgyvendinimui neskiriamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos, GAUTOS BENDRA TVARKA.”

Taigi, skiriamos lėšos NE BENDRA TVARKA. Įstatyme atvirai įteisinama korupcija – skiriamos lėšos be jokių konkursų – NE BENDRA TVARKA.

Kodėl Vytautui reikėjo nuslėpti paskutinę pastraipos dalį?

Gerb Vytautai

Pasikalbėkit su architektais- Vilniaus gyventojų tankis per mažas tokiai transporto rūšiai ir per brangus pagal gyventojų pajamas..

Marius -> anonimei

Mano tekste nėra nei vieno keiksmažodžio. O žmogus rašantis nesąmonės yra kvailys arba neišmanėlis. Kvailystės taip ir turi būti vadinamos: kvailystėmis. Apgailėtina, kai žmonės to nesupranta.

Ilona

Nesuprantu,kas atsitiko V.Rubavičiui-palūžo?

D.M.

Pritariu VISIEMS,kurie supranta,jog šis nereikalingas ir nenaudingas (visom prasmėm) projektas užsmaugs vilniečius (ir svečius)ir taps šantažo įrankiu sostinės valdžiai:”na,supraskite,yra įstatymas, projektas pradėtas,tad reikia kažkaip jį užbaigti,nes sostinės gyventojai negali visą laiką dėl kasybos turėti nepatogumų -t.y. būtina prisidėti mokesčių mokėtojų lėšomis,nes pradiniai statytojai (ar koncesininkai)artėja prie bankroto ir pan.”Be to,pradėjus kasti po žeme,iškils aibė problemų dėl išlikusių senovinių liekanų (o tai jau garantuotas motyvas, jog „dėl šios nenumatytos aplinkybės” projektėlis pabrangs keleriopai ir užsitęs iki begalybės).
Niekada neatleisiu A.Zuokui už sudarkytą (suniveliuotą, be savo veido, „suanglintą”, nebeišvaizdų) Vilnių, o tai, kas dar liko normalaus ir vilnietiško, reikia stengtis kiek įmanoma puoselėti ir saugoti, o ne su kranais kasti ir lupti.

stadionas neuzbaigtas,

Valdovu rumai nepabaigti, mokyklu renovacija per leta, zmoniu mazeja, miestas tusteja ir dar reikalingas metropoliyžtenas po Gedimino kalnu??? Visi miesto centro namai senos statybos. Tad metropolitenui reikes raustis giliai, giliai. Kokia baisi kaina sutvirtinimu kasiniu ir t.t. Nuprotejimas. Senam miestui nereikalingas metropolitnas ir D.Stancikas buvo teisus ir izvalgus. Rubaviciaus filosofija tinka tik naujiems rajonams, tiksliau- ateities miestui. Tuoj zmones netures uz ka duonos nusipirkti.

Senis

Jei aš iš Vilniaus miesto centro galiu per dvi valandas pėsčiomis pasiekti bet kurį miesto rajoną, tai metropoliteno reikalingumas atpuola savaime, nes atstumai tikrai juokingi, o ir gyventojų skaičius palyginti labai jau menkas. Tad lyginat būsimą Vilniaus metro su Londono, Maskvos, Niujorko, S.Pterburgo ar Paryžiaus bei kitais didžiųjų miestų veikiančiais metropolitenais, visos tos užmačios tikrai atrodo nerimtai ir kvepia eiline afera. Pavyzdžiui, Maskvos metro kasdien keliauja maždaug 7 mln. maskviečių ir miesto svečių, panašūs milijoniniai keleivių skaičiai ir kitų miestų metro. O kiek keleivių planuojama kasdien pervežti Vilniaus metro? Vargu ar sieks kelis šimtus tūkstančių. Gal vertėtų geriau daugiau dėmesio skirti elektroautobusų maršrutų plėtrai.

payday
prescription
6 month loans

Online lenders offer many advantages over brick and mortar bank or the bank. Based on the number of lenders who are now business on the Internet, there is an increased level of competition between lenders on the Internet.
3 month payday loans ,
no guarantor loans ,
6 month loans ,
3 month loans ,
http://www.httpnoguarantor6-3monthpaydayloans.co.uk/

19
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top