Vytautas Rubavičius. Politikų klumpakojis aplink minimalią algą

Kokią temą įnirtingiausiai svarsto mūsų politikai pastaraisiais metais? Manau, ne tik man vienam į galvą pirmiausia šauna minimalaus atlyginimo kėlimo klausimas. Vieni siūlo šiek tiek pakelti, kiti – aršiai priešinasi aiškindami, kad toks pakėlimas būtų vos ne ekonominė savižudybė, o siūlantieji esą užsiiminėjantys pigiu populizmu. Pastaruoju metu vis labiau plinta ir dar vienas argumentas, kuriuo atsakoma į įvairius dirbančiųjų ekonominius reikalavimus – esą reikalaujantieji politizuojantys problemą. Suprask, dirbantiesiems, varguoliams nevalia prie politikos bei ekonomikos kišti rankų, nes tie dalykai vien valdančiųjų reikalas. Reikšminga tai, kad mūsų didieji ekonomikos ir finansų ekspertai – pirmieji kovotojų prieš visokius „kėlimus“ ir „gerinimus“ gretose. Kokių tik moksliniais vadinamų argumentų prieš neišgirsi, o bendras įspūdis – visoks dirbančiųjų padėties gerinimas pasitelkiant politinę, tad ir valstybės galią esąs didžiausias blogis. Dirbančiųjų ir iš savo uždarbio gyvenančių žmonių padėtis turinti visiškai priklausyti nuo darbdavių ir nuo rinkoje susiklostančių įvairiausių santykių, kurie paprastam dirbančiajam neįkandami.

Klausantis mūsų politikų ir juos aptarnaujančių ekspertų aiškėja keli dalykai. Pirmiausia, visiška panieka tam žmonių sluoksniui, kuris už savo darbą gauna minimalų atlygį. Atrodo, kad didžiuma Lietuvos žmonių net tokio atlygio nėra verti. Esą jie gaunantys tiek, kiek jiems ir priklauso, nes tiesiog nesugebantys produktyviai dirbti ir kurti deramą pridėtinę vertę. Nesiteikiama sukonkretinti ir pačios pridėtinės vertės supratimo bei jos skaitinės išraiškos, o kaip tik su sukurtąja pridėtine verte, tiksliau, jos dalybomis ir susijęs minimaliosios algos klausimas. Dalykas labai paprastas – kokia sukurtosios pridėtinės vertės dalis skiriama dirbančiųjų, tos vertės kūrėjų atlyginimams? Suprantama, gilinantis į šį klausimą, kyla daug reikšmingų „plonybių“, vis dėlto pabandykime jį pasvarstyti.

Žinome, kad Lietuvoje minimalus atlyginimas mažiausias Europos Sąjungoje. Nors spėjome pabuvoti net „Baltijos tigro“ kailyje, iš tų atsiliekančiųjų gretų niekaip neišsikapstėme. O gal ir nenorėjome – juk minimalios algos menkumas yra sykiu labai reikšmingas visai kitų dalykų rodiklis. Kokių? Lyginant su ES šalimis jis rodo, kad darbdaviai nusavina santykinai didžiausią sukurtos pridėtinės vertės dalį. Kitaip tariant, minimalioji alga ES aplinkoje netiesiogiai kreipia į išnaudojimo ir su juo susijusio beteisiškumo pusę. Jei mūsų politikai ir juos aptarnaujantys ekspertai lygintų įvairių šalių sukurtos pridėtinės vertės ir atlyginimams skirtos jos dalies rodiklius, tas išnaudojimas kuo puikiausiai pasimatytų. O sykiu atsiskleistų ir prigimtinė mūsų politikų bei analitikų priedermė – aptarnauti turtinguosius ir galinguosius. Ideologiniais ir visokiais moksliniais išvedžiojimais įtikinėti, kaip ekonomiškai nenaudinga kelti tą atlygį.

Ekspertai bei analitikai gali pasišaipyti iš tokių paprastų samprotavimų aiškindami, kad didelė sukurtosios pridėtinės vertės dalis reikalinga pačiai gamybinei veiklai plėtoti, investicijoms ir daugybei kitų dalykų, nuo kurių priklauso darbo vietos kokybė, tad ir paties darbininko atlygis. Taip ir yra. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į kitą pridėtinės vertės meduolio pusę. Jei sutinkame, kad pridėtinę vertę kuria dirbantieji, tai visokios investicijos, gamybos plėtimas bei gerinimas yra savininkų ar akcininkų turto didinimas. Taip yra ir su skolintais finansais – juk skolos gražinamos iš sukurtosios pridėtinės vertės. Darbdavys gali kuo puikiausiai plėtoti gamybą investuodamas į ją visų dirbančiųjų sukurtos pridėtinės vertės dalį, tad ir versdamas tą dalį savo turtu, o sykiu laikydamas dirbančiuosius ant paties trumpiausio minimalios algos pavadėlio ir aiškindamas visiems, kiek jam kainuojančios investicijos, kurias dar būtina ir neapmokestinti. Tačiau tam ir egzistuoja struktūrinė bedarbystė, kad darbdavys, vadinamasis darbo vietų kūrėjas, galėtų visais tokiais aiškinimais pridengti paprasčiausią išnaudojimo paskatą – o kur jūs, varguoliai, dingsite, už durų dešimtys laukia.

Minėtasis sukurtosios pridėtinės vertės ir atlyginimams skirtos jos dalies santykis kuo akivaizdžiausiai parodytų vietinės ekonomikos didžiūnų ir juos aptarnaujančių politikų godumą. Mūsų ekonomistams, bent jau susijusiems su profsąjungomis, vertėtų ES šalis išrikiuoti pagal tokį godumo indeksą. Pamatytume, kaip ryškiai pirmaujame. Beje, tas santykis visiškai nepriklauso nuo darbo našumo nei nuo gamybos efektyvumo. Nederėtų ir aiškinti apie darbdaviams tenkančią sunkią prievolę mokėti darbo jėgos mokesčius – juk čia pati darbo jėga susimoka iš sukurtosios pridėtinės vertės. Kad sakome ir rašome „darbdavys moka“ – tai tik ideologinis triukas, padedantis kurti gražesnį darbdavių ir dirbančiųjų santykių paveikslėlį. Valdantieji sugeba kelti sau atlyginimus net kviesdami kovoti su Rusija, o varguolių pensijos jau tapo net ne politikos, o patyčių dalyku. Juk ir pieno tiekėjams sugebame mokėti mažiausiai ES. Gal ir čia iš didelio rūpesčio mūsų visuomenės ir ekonomikos ateitimi?

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
21 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Reikia

neapmokestinamą minimumą reikia kelti,tada pajus žmogus.Minimali alga,jei pasikeičia darbo val. skaičius gali likti ta pati,nors teoriškai valstybiniu mąstu pakelta.

Ale

Gobšumas ir puikybė valdo, panašu, gyvename feodalinėje santvarkoje…; Varguoliai tyliai kenčia.

pensininke,

tai uz ka tie varsiukai statys sau , vaikams, anukams rumus uz ka pirks prabangias masinas, jachtas, net lektuvus, okokie ju turtai yra uzsienyje mes niekada nesuzinosime, kiek pinigu pavogtu guli uzsienio bankuose, kas gali pasakyti

Letas Palmaitis

Viskas aišku, o ką darysi? Lietuviai nėra gausi tauta su senomis klasinės kovos tradicijomis, o dabar dar pateko į globalizmo mėsmalę. Panašiai vyksta ir kitur, tik ne tokiu mastu. Išeitys aiškios, bet kas tai įgyvendins? 1) Įstatymiškai uždrausti totalinę elektroninę kontrolę, 2) Atsirišti nuo euro ir tuo gauti galimybę kontroliuoti savo pačių ekonomiką, 3) Atsirišti nuo procentinės bankininkystės, kuri varo šalį į skolų kilpą, ir pereiti prie neprocentinės, šariato tipo, 4) Maksimumas: atsisakyti nuo demokratinių rinkimų cirko ir pereiti prie teokratijos, kada įstatymas nepriklauso nuo parsidavėliškų parlamentų, bet išvedamas iš Apreiškimo ir precedentų, o vykdomoji valdžia teokratinės valdžios skiriama ir kontroliuojama. Minimumas: grąžinti monarchiją. „Tarptautinės taikos palaikymo pajėgos” to niekad neleis ir visada atskubės demokratinės gaujos prašymu. Todėl: 5) Orientuotis… Skaityti daugiau »

geroji naujiena

Siandien jau atiteka pigesne elektra is Svedijos!!!

Taigi

Nesant progresinių mokesčių, toliau skurdas bus. Bet progresinių mokesčių nėra kam įvesti, nes Lietuvos valdžioje niekada nebuvo kairiosios partijos. Ir apskritai Lietuvoje nėra kairiosios partijos. Ir jei tokia būtų, tai kažin ar gautų gyventojų palaikymą, nes jiems į smegenis įkalta, kad socializmas yra blogai.

Taigi tam geroji naujiena

Jeigu pigi energija, tai gerai, jeigu tai eilinė propaganda, tai nieko gero. Nelabai tikisi, kad Vakaruose gaminama elektra būtų pigesnė nei Rytuose. Nebent jų hidroenergetika energiją gamina pigiai, nes įrenginiai seniai pastatyti.

Juozapas---Letui

Sveiki. Dėkui už įdomų komentarą. Iš esmės pritariu Jūsų deklaruojamiems dalykams. Norėčiau Tamstos parašyti pasikslinti: -Kokia eilės tvarka siūlytumėte įgyvendinti tuos pasiūlymus; -Kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis pasieksime, kad būtų sukurtos sąlygos minėtų pasiūlymų įgyvendinimui: ( Juk tokių dalykų neįvesime burtų lazdelės mostu ar dabartinio režimo geranorišku sutikimu). -Mūsų visuomenė yra tokia kokia yra. Ir dar negreitai taps kokybiškai gersne. Net jeigu atsirastų Jūsų sumanymams pritarianti krašto valdžia- kaip reaguos visuomenė ir kaip tuomet spęstumėme reformų sabotažo klausimą. Juk ne jėga?; -Pirmi trys pasiūlymai yra itin tampriai susiję su Paneuropiniu „projektu”. Formaliai, demagogiškai žiūrint, esame ES nariai. ES niekada nesutiks kad Lietuvoje ar kitoje neseniai prisijungusioje šalyje būtų vykdomi antiglobalistinai veiksmai. Tektų arba išstoti iš ES arba apriboti savo narystę… Skaityti daugiau »

Puikiai zinai Rubaviciau

Kad viska musu politikai daro pagal faksograma is Briusieliaus o anie klauso obkomo Washingtone ir jokiu prosvaisciu ne bus!Ir ne lok ant Rusijos nes anie atsisake mokiet dokle anam obkomui uz tai ir kose uzvire Ukrajinoje1Ir ne kaip kitaip!

Anupras

Minimalios algos padidinimas-opiumas liaudžiai.Juk kiekvienas liaudiškas ;verslinykas; puls didinti kainas, o vergai pas juos dirbs 70 val. į savaitę, bet 0,5-0,8 etato.Juk šioje stebūklų šalyje ir ;verslynikai; dejuoja ir sausą duonos gaminio plutą graužia.Mokesčių reformą 2011m, siūlė a.a. J.VESELKA.Deja čia galioja principas -apgauk, apiplėšk savo artimą,ir tuo vadovaujasi visi valdžižmogėnai,verslinykai.PAGAL BVP AUGIMĄ -VALDŽIAŽMOGĖNAI ES ;LYDERIAI;.

Labai tinka ir Lietuvai!

youtube.com/watch?v=ZjPE1N1vAX0 !

ekonomisto is Ukrajinos kalba!

youtube.com/watch?v=O3sEBudJx-0 !

parapijietė

Šį pasaulį valdo ego ir valdo negailestingai. Tai nesveikas pasaulis, nesugebantis įvertinti savo nesveikumo išplitimą. Nėra nei vienos suvokimo srities, kuri nebūtų paliesta… Netiesioginis tiesos įrodymas būtinas šiam pasauliui sukurptam iš atmetimo ir be krypties… Bet suvokt šį poreikį gali tik tas,kas supras, kad ATMEST tai sperndimas NEŽINOT. Tad logika tokio pasaulio tiesiog privalo vest į biekur, nes jos ir tikslas yra NIEKAS.

Letas Juozapui ir ne tik

Publikacija yra apie nuskurdinimą. Jis nesustos tol, kol jam neužkirs kelio įstatymas, tačiau oligarchinės demokratijos (kitokios ir nėra) parlamentas tokio įstatymo niekad neleis. Iš čia pradedame tuos pasiūlymus. Išskyrus du pačius paskutinius, visa kita, suprantama, dabartinėje Lietuvoje nerealu. Mažiausiai nerealus būtų tik pats pirmasis, nes jis nemuša seimūnams per kišenę ir karjerą, betarpiškai nekenkia net ir oligarchams. Tačiau į tokį svarbiausią dalyką niekas nekreipia dėmesio per bukumą. Kai ims kreipti, bus jau per vėlu (vos ne paskutinis žingsnis, kuriam nė nemano priešintis Seimas – bankinės paslapties panaikinimas). Jei būtų galima daryti minėtus pakeitimus, tai turbūt tokia logine tvarka, kuri nurodyta. Iki teokratijos toloka. Pirma reikia suvokti, kaip ji atrodo. Skiriu teokratiją nuo klerokratijos – valdo ne kunigai, bet įstatymai, išvedami… Skaityti daugiau »

Juozapas---Letui

Gerb. Letai, ačiū už komentarą. Perskaičiau. Ką galiu pasakyti- tai tik labai tolima ir deja, vargu bau beveik neįgyvendinama svaja. Nei dabar, nei apčiuopiamoje ateityje nėra jokių prielaidų įgyvendinti tai ką siūlote. Tamstos idėjoje yra nemažai pavojingų dalykų: Teisinė sistema pagal bendruomenes – kiekvienas nusikaltėlis jam prispaudus uodegą bandytų kaitalioti religijos išpažinimą. Pvz., teismui tokį perimetėlį nuteisus, sukiltų kitos konfesijos bendruomenė, pvz. sunitų ar kt. -ehė mūsiškį doroja, ginkim. Per trumpą laiką šalis virstų antruoju Gazos sektoriumi. Kitas prieštaravimas- Jūs lig šiol peikėte Konstituciją, (aš jos taip pat nelaikau šventa karve)- ėgi dabar Jūs pats pasiūlėte Konstituciją kaip bendrą reguliavimo instrumentą. Čia ne priekaištas, tiesiog pastebėjimas, kad surasti naujus visuomenės funkcionavimo /administravimo modelius yra labai sunku. Kariuomenės paskirstymas pagal bendruomenes… Skaityti daugiau »

Letas Juozapui

Konstitucijų nepeikiau, bet neigiau jų stabmeldišką sudievinimą, neva jos pačios turinčios galią valdyti. Konstitucija yra būtina visuomenės sutartis, kurią pasirašiusios pusės privalo vykdyti tol, kol objektyvi tikrovė nėra pasikeitusi. Kad tikro pliuralizmo idėja ypač mūsų laikais yra utopija, neneigiu. Tačiau dėl tikybos (ne „tikybos”, bet deklaruotos bendruomenės!) kaitaliojimo (katalikas gali deklaruoti save priklausant ateistų bendruomenei – jeigu jam patinka, jis pats už tai ir atsakys) klystate, nes būtent konstitucija turi numatyti, kada ir kuriam laikui galioja priklausymo bendruomenei deklaracija ir kaip galima (jei iš viso galima) ją pakeisti. Manau, žmonės turėtų deklaruoti savo bendruomenę pasiekę pilnametystę. Jei veda kitos bendruomenės atstovą, vienas iš sutuoktinių privalo pereiti į kito bendruomenę arba išvykti iš šalies. Jei nusuikalstama kitos bendtruomenės atstovui, teisiama pagal… Skaityti daugiau »

Juozapas---Letui

Atsiprašau, jeigu pimas mano vertinimas buvo kiek per paviršutiniškas, tačiau tuo metu supratau taip kaip supratau. Naujas Jūsų komentaras įnešė daugiau aiškumo. Darosi įdomu. Noriu tik patikslinti Jums klausimus užduodu ne tik todėl, kad tik man asmeniškai įdomu. Man įdomu. Tačiau kaip žmogus ieškantis mūsų kraštui išeities, stengiuosi padėti atsiskleisti visoms įmanomoms Tėvynės gelbėjimo idėjoms. Todėl, Jums leidus aš užduosiu dar daugiau klausimų, nes tikiuosi, kad tai padės idėją išgryninti pirmiausia Jums pačiam sau, likviduojant galimas spragas, o vykę ir logiški atsakymai, geri argumentai padės gausinti idėjos šalininkų gretas. Tai ta proga paminėsiu vieną Jūsų komentaro aspektą: Ar teisinga būtų suskaldyti šalį pagal religines bendruomenes su lygiomis teisėmis. Mane gal ir apšauks blogiečiu, tačiau logiška būtų taikyti autochtonų suvereno principą… Skaityti daugiau »

historia

O brisdami per upelį, kažkur Lenkijos pasienyje, jie(Lietuvių tautos naikintojai, uzurpavę valdžią) stebėsis, kodėl Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai, ir vėl, kaip prieš 74 metus, sutiko rusų tankus su gėlėmis.

parapijiete (pasimetusi)

maniau, kad parasiau ir antra komentara…

Letas Juozapui

Segregacija reiškia visiška atskyrimą. Taip, be abejo, jei valstybė viena ir jos pamatas – lietuvių tauta, tai ir valstybinė kalba tik lietuvių. Tačiau jokios valstybinės religijos segregacijos sąlygomis negali būti, nors, kartoju, „kantonai” (virtualiniai, ne teritoriniai, o tai neleidžia separatizmo!) susideda ne iš religinių bendruomenių, bet iš visuomeninių (šios gali būti ir religinės, ir nereliginės, apie nacionalines – toliau). Čia ir yra pliuralizmas. Primesti matematinę daugumą Tiesai neįmanoma – daugelis „katalikų” vargu ar susigaudo katekizme, o bažnyčią lanko, „kaip visi”, per didžiąsias šventes, per krikštynas, sutuoktuves ir laidotuves. Bet juk krikščionybė yra ne tikėjimo konfesijos deklaravimas, bet pasiaukojimas gyvenimu kartu su Kristumi Jo Kryžiuje. Dar neminint, tarp kita ko, kad po Benedikto XVI nušalinimo ir dabartinio Sinodo šeimos klausimais tikrai… Skaityti daugiau »

StasysG

Gerai parašyta, godumas valdo Lietuvą: —„Mūsų ekonomistams, bent jau susijusiems su profsąjungomis, vertėtų ES šalis išrikiuoti pagal tokį GODUMO indeksą. Pamatytume, kaip ryškiai pirmaujame. Beje, tas santykis visiškai nepriklauso nuo darbo našumo nei nuo gamybos efektyvumo. Nederėtų ir aiškinti apie darbdaviams tenkančią sunkią prievolę mokėti darbo jėgos mokesčius – juk čia pati darbo jėga susimoka iš sukurtosios pridėtinės vertės. Kad sakome ir rašome „darbdavys moka“ – tai tik ideologinis triukas, padedantis kurti gražesnį darbdavių ir dirbančiųjų santykių paveikslėlį. Valdantieji sugeba kelti sau atlyginimus net kviesdami kovoti su Rusija, o varguolių pensijos jau tapo net ne politikos, o patyčių dalyku”

21
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top