Vytautas Rubavičius: Tokia VRK demokratijai ne padeda, o tik trukdo

Danas Nagelė | „Respublika“

Seimas pritarė dviejų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių atsistatydinimui. Tačiau VRK ir toliau dirbs kaip dirbusi, žlugdys referendumus, priiminės visuomenę piktinančius sprendimus. Nors yra manančiųjų, kad tokios komisijos, kokia egzistuoja šiuo metu, iš viso Lietuvai nereikia.

Seimas iš pareigų jų pačių prašymu atleido 2 VRK narius – konservatorių Valdą Benkunską ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovę Danutę Markeliūnienę. Pastarąją pakeis jos partijos kolega Donatas Laurinavičius, o V.Benkunsko vieta kol kas liks tuščia. Tačiau, kaip „Vakaro žinioms“ paaiškino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, taip yra tik todėl, kad konservatoriai kol kas iš savo gretų neišrinko tinkamo kandidato, tačiau vis tiek komisijoje turi dirbti po vieną visų parlamentinių partijų deleguotą žmogų.

Kam iš viso reikalinga VRK, kurios išlaikymas per metus kainuoja daugiau nei 30 mln. litų? Juk referendumai iš esmės uždrausti, finansavimą partijoms galėtų skirstyti Finansų ministerija, apylinkių rinkimų komisijas skirti savivaldybės, rinkimų pažeidimus nagrinėti teisėsaugos organai ir t.t.? To paklaustas Z.Vaigauskas pyktelėjo.

„Ką reiškia – VRK nereikalinga? O kompiuterinės programos, vienodas įstatymų taikymas, apylinkių komisijų parinkimas ir t.t.? Aišku, kai kur šias funkcijas atlieka ne rinkimų komisijos: statistikos departamentai vykdo rinkimus, o politinių partijų atstovų teisėjų komisijos prižiūri. Švedijoje tai darė Mokesčių inspekcija, tačiau nusprendė sudaryti rinkimų komisiją. Komisija buvo ir tarpukario Lietuvoje, kartais ji būdavo sudaroma tik rinkimų laikotarpiui“, – dėstė Z.Vaigauskas.

Filosofas Vytautas Rubavičius įsitikinęs, kad tokia VRK, kokia yra dabar, demokratijai ne padeda, o tik trukdo.

„VRK yra partinio nomenklatūrinio elito įrankis. Kaip susitarė partijos, taip veikia jų atstovai komisijoje. Kitaip būtų, jei VRK būtų formuojama iš visuomenės atstovų. Aišku, į ją įtraukiama ir teisininkų, bet mes žinome, kad ir dalis jų nėra linkę laikytis Konstitucijos ir tėra valdžios įrankis. Tai parodė ir svarstymai, leisti rengti referendumus ar ne.

Be to, komisijai priskirtos tokios galios, kurios visiškai nesusijusios su Konstitucija ir kurių neturi net Seimas. VRK jau sprendžia, ar galima rengti referendumus, pradeda aiškinti Konstituciją. Normalioje demokratinėje valstybėje tai būtų neįmanoma. O pas mus teisė tėra įrankis valdžiai išlaikyti, jai perdalinti tarp savęs, o VRK valdžiai tik padeda, priima iš anksto tarp politikų aptartus sprendimus“, – įsitikinęs V.Rubavičius.

Filosofo teigimu, VRK kaip institucija yra reikalinga tik aiškiai apibrėžtoms funkcijoms atlikti: rinkimų pažeidimams fiksuoti, balsams skaičiuoti ir t.t. Bet tik ne tokia, kokia yra dabar.

„Kažkoks organas rinkimus turi prižiūrėti, tačiau nueita kitu keliu, kai buvo išsigąsta referendumo ir komisijai leista veikti kaip pirminiam viso šito dalyko stabdžiui. Todėl reikia bent jau keisti VRK funkcijas ir jos formavimo principus, kad ji demokratijai ne kliudytų, o padėtų“, – tvirtino V.Rubavičius.

respublika.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
sudėtingas tas diktatūros mechanizmas

kiek daug sukurta šiltų vietų, kad komunistinis-diktatūrinis mechanizmas suktusi VSIO ZAKONNO – kad tik komunistai galėtų būti ponais, o visi kiti – baudžiauninkais

Taigi

Kokia dar demokratija tautoje, kuri sudaryta iš savanaudžių, bailių, nuolankių baudžiauninkų.

Kritikas Pikčiurna.

Gerbiamieji, civilinis kodeksas puikiai reglamentuoja įgaliojimų, bei atstovavimo teisės klausimus bei jų galiojimų ribas už kurių peržengimą yra taikomos teisminės sankcijos įstatymų numatyta tvarka. Šios teisės normos buvo tobulinamos dar nuo Romos imperijos laikų ir yra išbandytos praktikoje versle. Rinkimai yra alternatyvus būdas pasirinkti savo atstovus, deja, be įgaliojimų ribų ir be asmeninės atsakomybės už tokių įgaliojimų peržengimą bei pasinaudojimą asmeniniais tikslais. Tai yra dominuojančių partijų išmislas, kaip neužleisti valdžios, ja manipuliuoti, o dabar dar ir savo partijas finansuoti iš biudžeto, taip vengiant galimos konkurencijos iš naujai besikuriančių partijų pusės. Rinkimų sistema yra demokratijos imitacija, manipuliavimas visuomenės nuomone pasinaudojant pigia ir neatsakinga politine reklama. Atstovų parinkimas turi prasidėti žemiausiame savivaldos lygmenyje, kai žmonės ne tik suteikia įgaliojimus juos atstovauti konkrečiais… Skaityti daugiau »

Kritikas Pikčiurna.

P.S.
Jei pagal tokią „rinkimų” sistemą sąvadautojai jums „padėtų” pasirinkti savo gyvenimo partnerius ir savo vaikų tėvus, ar būtų įmanoma sukurti net tvarią šeimą? O mes taip mes bandome kurti ir tvarkyti savo valstybę, daug didesnius amžiais trunkančius išbandymus turinčią atlaikyti visuomeninį darinį! Tokia sistema tarnauja valstybės ir šeimos griovimui iš vidaus. Šeimą jau baigiame sugriauti ir pakeitėme partneryste iki artimiausio kampo ar lovos, o po to išsibėgioti. Tai ko stebimės, kad ir valstybė nyksta bei išsibėgioja? Gal toks sumanymas?

stebejau, kaip dirba VRK,

tai man sukele pasibjaurejima- kazkoks nupiepes teisininkas Stabingis tikras stabdys buvo referendumo reikaluose, pasijaute jo neobjektyvumas. Dar kazkokia pikto veido moteriska.Visi jie ten pikti, neteisingi ir nesaziningi. Jie pakeite savo funkcijas. NEREIKALINGI!!!

Pikčiurnai

Parašėt: „šios teisės normos buvo tobulinamos dar nuo Romos imperijos laikų”. O dabar pagalvokit, ką parašėt. Romos Imperija buvo vergovinė. Romėnų teisė – vergovinė, įteisinanti vergiją. Ši „teisė” atkeliavo iš Romos kartu su Romos katalikų Bažnyčia. Įsidėmėkite, kad šioji vadovaujasi ne tiek Biblija, kiek Tradicija – vergovinės Romos tradicija. Žydas Mozė užrašė: „negeisk svetimo moters nei VERGO, nei jaučio”. Smulkmena – Senajame (žydų) Testamente nėra sąvokos SĄŽINĖ. (Nėra nieko svarbesnio už smulkmenas. Šerlokas Holmsas)

Kritikas Pikčiurna ->2014-10-19 14:35

Romos teisė galiojo ne vergams – kalbantiems gyvuliams bei ūkio padargams. Romos teisė galiojo aristokratams, patricijams ir laisviems piliečiams, tai buvo civilinės (pilietinės) teisės užuomazgos ir jos iš esmės tebegalioja iki šiol.

Kritikas Pikčiurna

P.S. Beje, iki dabar galioja ne tik romėnų teisė, bet iš esmės ir luominiai santykiai, tik kiek pakito būdai, kaip tampama tų luomų nariais. Yra aristokratai – politikos ir verslo megnatai, yra patricijai – valdininkija ir vidutinis verslas, yra laisvi piliečiai – smulkieji ūkininkai ir smulkieji verslininkai, laisvų profesijų atstovai yra ir vergai – samdoma „darbo jėga” – darbdariai, prie jų priskirti tenka ir bedarbius, klipatas, pensininkus ir šeimose neprižiūrimus vaikus. Skirtumas tik tas, kad vergais Romėnai turėjo pasirūpinti patys, kaip šio „inventoriaus” savininkai, dabar ta našta yra užkrauta valstybei ir jos iždui – taip „darbdaviams” lieka daugiau pelno ir mažiau atsakomybės, juk jiems nereikės suburti legionų – jie karo atveju paprasčiausiai išsibėgios po egzotiškas šalis… O kas dėl Senojo… Skaityti daugiau »

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top