Danas Nagelė | „Respublika“
Seimas pritarė dviejų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių atsistatydinimui. Tačiau VRK ir toliau dirbs kaip dirbusi, žlugdys referendumus, priiminės visuomenę piktinančius sprendimus. Nors yra manančiųjų, kad tokios komisijos, kokia egzistuoja šiuo metu, iš viso Lietuvai nereikia.
Seimas iš pareigų jų pačių prašymu atleido 2 VRK narius – konservatorių Valdą Benkunską ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovę Danutę Markeliūnienę. Pastarąją pakeis jos partijos kolega Donatas Laurinavičius, o V.Benkunsko vieta kol kas liks tuščia. Tačiau, kaip „Vakaro žinioms“ paaiškino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, taip yra tik todėl, kad konservatoriai kol kas iš savo gretų neišrinko tinkamo kandidato, tačiau vis tiek komisijoje turi dirbti po vieną visų parlamentinių partijų deleguotą žmogų.
Kam iš viso reikalinga VRK, kurios išlaikymas per metus kainuoja daugiau nei 30 mln. litų? Juk referendumai iš esmės uždrausti, finansavimą partijoms galėtų skirstyti Finansų ministerija, apylinkių rinkimų komisijas skirti savivaldybės, rinkimų pažeidimus nagrinėti teisėsaugos organai ir t.t.? To paklaustas Z.Vaigauskas pyktelėjo.
„Ką reiškia – VRK nereikalinga? O kompiuterinės programos, vienodas įstatymų taikymas, apylinkių komisijų parinkimas ir t.t.? Aišku, kai kur šias funkcijas atlieka ne rinkimų komisijos: statistikos departamentai vykdo rinkimus, o politinių partijų atstovų teisėjų komisijos prižiūri. Švedijoje tai darė Mokesčių inspekcija, tačiau nusprendė sudaryti rinkimų komisiją. Komisija buvo ir tarpukario Lietuvoje, kartais ji būdavo sudaroma tik rinkimų laikotarpiui“, – dėstė Z.Vaigauskas.
Filosofas Vytautas Rubavičius įsitikinęs, kad tokia VRK, kokia yra dabar, demokratijai ne padeda, o tik trukdo.
„VRK yra partinio nomenklatūrinio elito įrankis. Kaip susitarė partijos, taip veikia jų atstovai komisijoje. Kitaip būtų, jei VRK būtų formuojama iš visuomenės atstovų. Aišku, į ją įtraukiama ir teisininkų, bet mes žinome, kad ir dalis jų nėra linkę laikytis Konstitucijos ir tėra valdžios įrankis. Tai parodė ir svarstymai, leisti rengti referendumus ar ne.
Be to, komisijai priskirtos tokios galios, kurios visiškai nesusijusios su Konstitucija ir kurių neturi net Seimas. VRK jau sprendžia, ar galima rengti referendumus, pradeda aiškinti Konstituciją. Normalioje demokratinėje valstybėje tai būtų neįmanoma. O pas mus teisė tėra įrankis valdžiai išlaikyti, jai perdalinti tarp savęs, o VRK valdžiai tik padeda, priima iš anksto tarp politikų aptartus sprendimus“, – įsitikinęs V.Rubavičius.
Filosofo teigimu, VRK kaip institucija yra reikalinga tik aiškiai apibrėžtoms funkcijoms atlikti: rinkimų pažeidimams fiksuoti, balsams skaičiuoti ir t.t. Bet tik ne tokia, kokia yra dabar.
„Kažkoks organas rinkimus turi prižiūrėti, tačiau nueita kitu keliu, kai buvo išsigąsta referendumo ir komisijai leista veikti kaip pirminiam viso šito dalyko stabdžiui. Todėl reikia bent jau keisti VRK funkcijas ir jos formavimo principus, kad ji demokratijai ne kliudytų, o padėtų“, – tvirtino V.Rubavičius.