Du mėnesius siūlymas jėga stabdyti nelegalus prieš Lietuvos-Baltarusijos sienos ir stumti juos atgal į Baltarusiją, kur jie savo noru ir atkeliavo (o ši juos savo noru priėmė) ypač kairiesiems, bet ir vyriausybės gynėjams skambėjo kaip kažkas negalimo ir prieš žmogaus teises. Kai kurie žmogaus teisių kontrolieriai, sistemingai šmeižiantys Lietuvą, ir toliau tą šneka. Tačiau yra priešingai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika drastiškai pakeitė ligšiolinę EŽTT praktiką, kuri buvo suformuota būtent neteisėtiems migrantams bandant neteisėtai kirsti valstybės sieną, ir nuo šiol EŽTT praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad masinių neteisėtai valstybės sieną kertančių asmenų sulaikymas, fizinio poveikio priemonių prieš juos panaudojimas ir tokių neteisėtų migrantų išmetimas jėga iš valstybės teritorijos atgal į ten, iš kur jie atėjo, yra visiškai atitinkantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reglamentavimą, todėl visiškai teisėti ir taikytini.
Kalbama būtent apie naujausią iš 17 EŽTT teisėjų Didžiosios kolegijos sprendimą, priimtą 2020 m. vasario 13 d. byloje N.D. and N.T. versus Spain. Šios bylos pareiškėjai – Malio ir Dramblio Kaulo Kranto piliečiai, kartu su minia kitų neteisėtų migrantų, bandė jėga patekti į Ispanijos teritoriją iš Maroko Ispanijos Meliljos regione, tuo tikslu bandydami perlipti tvoras, skiriančias Ispanijos valstybės sieną, tačiau buvo sulaikyti Ispanijos pareigūnų, prieš juos buvo panaudotos fizinio poveikio priemonės, jie buvo surakinti antrankiais ir jėga išmesti iš Ispanijos teritorijos bei atiduoti Maroko pareigūnams. EŽTT toje byloje konstatavo, kad šios bylos pareiškėjams egzistavo galimybė prašyti Ispanijos karalystės legalaus patekimo į šalį, pvz., gaunant darbo vizą, ar prašyti prieglobsčio Ispanijos legaliame sienos perėjimo punkte ar bet kurioje Ispanijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate, tačiau patys pareiškėjai, vietoje to, kad būtų bandę į Ispaniją patekti teisėtai, pasirinko neteisėtą sienos perėjimo būdą, todėl Ispanijos pareigūnų prieš juos panaudotos priemonės buvo visiškai teisėtos ir galimos.
Ypač atkreiptinas dėmesys, kad iš 17 EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjų, priėmusių minimą sprendimą, nė vienas teisėjas nebalsavo prieš tokį sprendimą. Priešingai, keli teisėjai toje byloje pateikė savo atskirąsias nuomones, kuriose siūlė, jog teismas turėtų eiti dar toliau ir konstatuoti, kad draudimas masiniams išsiuntimams tokiose situacijose nebėra taikomas iš viso.
Kai kurių Europos žmogaus teisių gynėjų nuomone, toks EŽTT sprendimas yra „blogiausias teismo sprendimas per visą XXI a.“ Vadinasi, apie šį teismo sprendimą tikrai žinojo ir Lietuvos žmogaus teisių gynėjai, tačiau apie jį nutyli, nes tikisi, kad kiti apie šį teismo sprendimą nežinos.
Savo ruožtu šis EŽTT sprendimas aiškiai indikuoja, kad EŽTT praktika analogiškose bylose pasikeitė drastiškai, o valstybėms yra atrišamos rankos ginti savo sienas Nacionalinio susivienijimo siūlomomis priemonėmis.
Visas straipsnis ir konkretūs BK pataisų siūlymai lrt.lt portale ČIA.