Lietuviškai net išversti sunku, bet kas domisi šiais procesais žino tokį terminą „great replacement“. Tai paprasta idėja: Europos šalyse (arba Vakaruose) vyksta masinis europiečių tautų demografinis pakeitimas kitų žemynų gyventojais.
Dauguma didžiųjų žiniasklaidos priemonių Europoje, dauguma jas aptarnaujančių politologų, dauguma politikų jums pasakys, kad tai sąmokslo teorija. Iš esmės galima nusibrėžti beveik nepriekaištingą taisyklę: jeigu žmogus be ironijos vartoja burtažodžius kaip „radikali dešinė“ arba „kraštutinis nacionalizmas“, greičiausiai jis šį visuotinį tautų pakeitimą vadins sąmokslo teorija.
Bet ar čia vien sąmokslas? Ar vien teorija? Vakarų ir Šiaurės Europoje faktiškai nėra tautų, kuriose pastaraisiais dešimtmečiais drastiškai nedidėtų kitataučių, ne vietinių, gyventojų procentas. Skirtingos šalys tai patiria skirtingais tempais.
Štai Švedija, pastarojo meto didžiausia atvirų sienų pralaimėtoja. 1900-aisiais Švedijoje gyveno 0,7 proc. užsienyje gimusių asmenų. Iš jų du trečdaliai buvo kaimyninių Šiaurės šalių gyventojai. Apskritai gimę ne Europoje arba Šiaurės Amerikoje buvo viso labo 315 žmonių. Palyginimui 2010 metais užsienyje buvo gimę 14,3 proc. Švedijos gyventojų, 2017 metais – 24,1 proc. 2022 metais užsienyje buvo gimę jau 20 proc. šalies piliečių (ne šiaip gyventojų).
Kitas Europos pakraštys – Portugalija. Greičiausiai negirdėjote, kad 2022 metais čia išduota 143 tūkstančiai leidimų gyventi šalyje. Tai sudaro 1,5 procento Portugalijos populiacijos. Procentas tris kartus didesnis nei Prancūzijoje, kur tai tapę viena svarbiausių šiandienos politinių temų. Septyni tokie metai ir turime 10 procentų gimusių užsienyje gyventojų. Tiesa, nereikia nieko projektuoti – tiek Portugalija jau turi.
Iš kur tie „ne šalyje gimę gyventojai“? Na ne iš Ispanijos ir ne Suomijos. Dažniau iš Sirijos (Švedija) ar iš Brazilijos (Portugalija). Švedijos pagrindinių kilmės šalių sąrašas atrodo taip: Sirija, Afganistanas, Somalis, Eritrėja, Irakas. Portugalijoje brazilai sudaro daugiau nei toliau sekančių 7 šalių atvykėliai kartu sudėjus.
Galite pasirinkti kitas neposovietines šalis – vaizdas bus panašus, tik kilmės šalys skirtingos. Šie procesai visur įgauna pagreitį, nes atvykėlių iš kitų žemynų ir kultūrų gimstamumas daug didesnis nei vietinių gyventojų. Bet kaip labai tai stengiamasi nuslėpti. Šios dienos DELFI tekste cituojamas VDU profesorius Domantas Jasilionis sako:
„Tuo metu Švedija ir Prancūzija yra gimstamumo lyderės, bet matome visai kitokią paramos šeimai struktūrą, kai žymiai daugiau skiriama paslaugoms – vaikų darželiams, pomokyklinei veiklai ir kitoms.“
Švedija ir Prancūzija tikrai pirmauja, bet tikrai ne dėl gerų paslaugų vaikams. Tiesiog atvykėlių čia tiek daug ir jų demografija tokia jauna, kad gimstamumas jų tarpe užkelia visos šalies gimstamumą. Jeigu kas teiktųsi išskirti prancūzų ir šalies musulmonų vidutinį vaikų skaičių, būtų įdomus vaizdas. Prancūzija neskaido statistikos pagal gyventojų kilmę, bet minėtoje Portugalijoje, kurią pasižiūrėjau ir apie kurios demografiją beveik niekada nekalbame, dar 2017 metais užsieniečiams gimdavo 9,7 procento visų vaikų, o 2022 metais – jau 16,7 procento. Geras tempas. Gimstamumas pats savaime jau lemia demografinius pokyčius. Prie to būtinai pridėkime šeimų susijungimo teisę – pavyzdžiui, Švedijoje, tai kas penkto naujo gyventojo atvykimo priežastis.
Galima nesunkiai pasiskaičiuoti, kokius užsienio kilmės gyventojų augimo tempus turime Lietuvoje. Skaičiuojant procentais, bent pernai – didesnius nei Portugalijoje, kelis kartus didesnius nei Prancūzijoje. Tik skandalo pas mus nėra.
Ar tai nėra masinis gyventojų pakeitimas? Atsakymą sufleruoja pati DELFI teksto antraštė. Lietuvoje neigiamas gimstamumas, o problemai spręsti esą reikia milijono atvykėlių. Mus, žinoma, jau įpratino taip mąstyti, bet visgi reikia paklausti: kaip lietuvių gimstamumo problemą sprendžia milijonas užsieniečių? Lyg ir niekaip. Būna mažėjantis lietuvių skaičius ir milijonas užsieniečių. Vietinių gyventojų dėl to nė kiek nedaugėja. Nebent! Nebent juos galima, norima ir siūloma pakeisti kitais. Bet pakeisti vietinius gyventojus milijonu kitų gyventojų kaip tik ir yra „great replacement“ – „didysis pakeitimas“.
Sunku su tom sąmokslo teorijom, kai jas atviru tekstu kaip politinius sprendimus dėsto rimti profesoriai, o politikų sprendimai jas tobulai atkartoja.