Vytautas Sinica. Globalios Lietuvos pažadai

Vakar jau paskutinį kartą sudalyvavau referendumo debatuose LRT televizijoje. Sakyčiau, kad puikiai praėjo, visus kviečiu pažiūrėti ir įvertinti. Svarbiausia, ką reikia žinoti:

– Lietuvos piliečio teisės ir pareigos – kaip jų balansą išlaiko užsienyje gyvenantis kitos šalies pilietis, išsaugojęs ir Lietuvos pilietybę? Kiekvienas gali įsivertinti pats;

– Masinis pilietybės dalinimas skatins tapusius kitos šalies piliečiais grįžti ar likti kitoje šalyje? Esu tikras, kad skatins būtent likti užsienyje, nes natūralizacija visur yra ilgas ir sunkus procesas ir pilietybės siekiama būtent tam, kad žmogus liktų ir patogiau gyventų toje kitoje šalyje. Kuo ilgiau žmogus gyvena užsienyje, tuo mažesnis šansas, kad jis grįžta. Dviguba pilietybė nuima pasirinkimo kaštus, lengvina kitos pilietybės priėmimą ir negrįžimo scenarijus;

– griežtai žiūrint referendumu balsuojame už tai, kad nuo šiol pilietybės klausimai būtų perkelti iš tautos rankų (referendumas) į Seimo rankas (nes po to jau visi būsimi pakeitimai bus daromi įstatymu). Šiandien Seimas gali būti sutaręs dėl konkretaus projekto

– politikai taip sako ir kiekvienas sprendžiame, ar tuo tikime, bet ateityje visi būsimi pokyčiai jau vyks be tautos atsiklausimo. Referendumo formuluotė yra baltas lapas nuo šiol pilietybės klausimais daryti ką nori, neklausiant tautos. Tame tarpe Lietuvos kolonizacijos kontekste vieną dieną ir nuspręsti masiškai suteikti pilietybę atvykusiems iš posovietinių šalių, kaip kartą Lietuva jau padarė. Šiandien diskusija ne apie tai, bet balsas už tą visiškai įgalintų.

– iškalbingiausias faktas šioje temoje yra pasaulio lietuvių pasyvumas. Džiaugiamasi, kad iš daugiau nei pusės milijono išvykusiųjų štai net 48 tūkstančiai užsiregistravo dalyvauti referendume (anąkart buvo 38 tūkstančiai). Absoliučiai daugumai emigrantų tas referendumas neaktualus ir nerūpi bent tiek, kad pasivargintų jame balsuoti;

– ką patvirtina ir kita statistika – vos 20 tūkstančių pilietybę praradusių asmenų. Tai, kad jų mažai, savaime nėra argumentas nesuteikti dvigubos pilietybės, bet tai yra labai aiškus ženklas, kad kitos šalies pilietybė nėra jokia būtinybė gyvenant kitoje šalyje, absoliuti dauguma, manau, per 90 procentų, lietuvių užsienyje gyvena nebūdami tų šalių piliečiais ir nesiekia jais tapti. Manipuliatyvu ir klaidina bandymai pateikti tai kaip būtinybę, o Lietuvos pilietybės praradimą, kaip vagystę ir netikėtumą. Įstatymai visiems žinomi;

– Pilietybė nėra tautybė, niekas jos netekęs netampa nė per plauką mažiau lietuviu, nėra smerkiamas dėl savo pasirinkimo. Pilietybė yra teisinis, o ne emocinis ryšys. Jeigu būtų emocinis ryšys, tai ir įgytoji kitos šalies pilietybė kurtų emocinį ryšį ir skatintų negrįžti (taip nemanau, bet čia aiškinančiųjų apie emocinį ryšį logika). Pilietybė turi būti maksimaliai lengvai ir paprastai atkuriama, apsisprendus grįžti į Lietuvą ir atsisakius kitos šalies pilietybės. Valstybė turi visomis išgalėmis skatinti tokį grįžimą. Pilietybių dalinimas prie to neprisidės.

Paskutinis ir svarbiausias dalykas, kurį akcentavau ir laidos pabaigoje: spręsti šį klausimą ir balsuoti referendume reikėtų remiantis ne asmeninėmis patirtimis ir mintimis apie gimines užsienyje, kurie gal kažko norėtų. Balsuoti ir spręsti reikia svarstant, kas yra iš principo teisinga ir gera visai Lietuvai. Kitaip visos diskusijų ir debatų laidos, dėstomi argumentai neturi jokios prasmės, o mūsų politinė kultūra yra žemiausio lygio.

Daugybė kitų aspektų yra šioje sunkioje temoje, bet visko neparašysi. Kam tikrai įdomu – pažiūrėkite laidas, jų buvo tikrai labai daug. Paskutinės laidos vyks po savaitės, gegužės 2 dieną, jose nuo Nacionalinio susivienijimo turėtų dalyvauti prof. Vytautas Radžvilas.

Gegužės 12 dieną ateikite ir, jeigu nepritariate, balsuokite prieš. Dievaži, jeigu pritariate, balsuokite už. Referendumas tikrai neįvyks, nes ir vėl pritrūks aktyvumo. Konstitucijoje numatyta kartelė šiam klausimui yra per aukšta, kad lietuviai sudalyvautų tokiu aktyvumu. Tačiau prasminga ir niekaip nepakenks išreikšti savo poziciją. O visos šios laidos ir kalbos turės bent tokią prasmę, kad šį klausimą būsim rimčiau apsvarstę.

Politinė reklama, laidos nuoroda ČIA. Nepamirškite skirti 0,6 proc. GPM Nacionaliniam susivienijimui ir 1,2 proc. GPM Pro Patria jaunimo sambūriui. Tai atskiros paramos eilutės, kurios viena kitai niekaip netrukdo ir neatima. Ačiū!

5 4 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top