Indrė Makaraitytė vakar parašė apie Nacionalinio susivienijimo vasarą paskelbtus 10 punktų migrantų krizės sprendimui ir subtiliai netiesiogiai, bet gana aiškiai davė suprasti, kad konkrečiai aš savo pasisakymais įkvėpiau civilius padėti saugoti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Jeigu įkvėpiau, labai džiaugiuosi. Visą migrantų krizės laikotarpį bendravau ne su vienu pasienį saugančiu asmeniu ir girdžiu palaikymą savo išsakomai pozicijai. Jeigu dar ir civilių pagalba pradeda organizuotis, ir jeigu ji neperžengia jai leistinų ribų, t.y. nesiima jokių prievartos priemonių pati ir tik informuoja pasieniečius apie užfiksuotas nelegalų vietas, tai aš galiu tik pasidžiaugti tokia pilietiškumo išraiška.
Visgi negaliu nesistebėti Makaraitytės elgesiu. Kai vasarą Nacionalinis susivienijimas paskelbė savo 10 žingsnių migrantų krizei spręsti, VISA didžioji mainstream`inė žiniasklaida ignoravo pranešimą apie tai, vienintelė TV3 paskambino paprašyti komentaro. Nepaisant to, įtakingieji žurnalistai Facebooke baisėjosi tais punktais, liejo nepritarimą ir laikė esant verta apie tai kalbėti (tiksliau baisėtis). Bet, gink Dieve, nelaikė esant verta to publikuoti ar pakviesti pakomentuoti laidose. Niekada. Įtakingieji žurnalistai – makaraitytės, valatkos ir žeimytės-bilienės – juk turi moralinę ir profesinę pareigą nepraleisti iki žiūrovų ir klausytojų tų idėjų ir argumentų, kuriems jie patys asmeniškai nepritaria.
Punktai buvo tikrai ir aktualūs, ir inovatyvūs, daug juose iškeltų idėjų iki tol nebuvo niekur Lietuvoje iškeltos viešumoje, bet po jų pasirodymo (nesakau, kad DĖL jų pasirodymo, to niekada nesužinosime) valdantieji politikai pradėjo kelti tas pačias naujas idėjas apie ES šalių bloko telkimą naujai ES migracijos politikai kurti, šalyje jau esančių migrantų siuntimą į saugias ir juos priimti sutinkančias trečiąsias šalis, atstūmimą nuo sienos ir kita.
Buvo ir punktas, siūlantis „Priimti įstatymų pataisas, leidžiančias civilių gyventojų savanorystę sienos apsaugos darbe, skatinti visuomenės solidarumą stabdant valstybės sienos pažeidėjų (Baltarusijos siunčiamų svetimšalių) invaziją.“ Mat šiuo metu galiojantys įstatymai nesuteikia civiliams asmenims teisės dalyvauti saugant valstybės sieną, o savanoriškas piliečių dalyvavimas valstybės sienos apsaugoje būtų formaliai traktuojamas kaip trukdymas pareigūnams. Gerai, kad piliečiai randa formą, kaip prisidėti neperžengiant įgaliojimų.
Bet viskas buvo totaliai ignoruojama, formaliai gal dėl to, kad ką čia ta neparlamentinė partija šneka, o nuoširdžiai dėl to, kad šneka „neteisinga“ partija. Dėl to tikrai keista dabar skaityti, kad mūsų punktai buvo tokie įtakingi, kad dabar jų dėka prasideda pilietinės iniciatyvos pasieniui saugoti. Geros idėjos nepražūva.
Bet ar nesipiktiname mes, Nacionalinis susivienijimas, ir aš, nacionalistas Sinica, tuo, kas vyksta pasienyje? Bent aš tai labai piktinuosi. Esu pasibaisėjęs ir pasibjaurėjęs kaip gali vykti tokie dalykai, kaip galimas toks beširdis elgesys ir žaidimas žmonių, ypač vaikų, gyvybėmis. Negaliu suvokti, kaip tai vyksta, ką turi išgyventi tą nežmogišką elgesį kasdien matantys pasieniečiai. Mat jie pasakoja, kaip nelegalūs migrantai, susiruošę į kelionę pažeidinėti tarptautinės teisės ir bandantys nelegaliai kirsti svetimos šalies sieną kažkur miškuose ir laukuose, reguliariai dangstosi vaikais, kaip kartais maldauja vandens ar antklodžių, o jų gavę patys išgeria ar apsigaubia, o vaikais rūpinasi paskutiniais. Kaip kartais vaidina, kad jiems ar net vaikams koks širdies priepuolis, o pamatę, kad tai neveikia, „pasveiksta“, atsistoja ir keikdamiesi nueina. Bet svarbiausia, kad išsiruošę daryti nusikaltimo, pasiima į jį vaikus, rizikuoja jų gyvybėmis ir sveikata dėl aukštesnio pragyvenimo išmokų Europoje. Vien pats šis faktas yra pakankama priežastis nelegalus smerkti, o ne jų gailėti.
Ir kyla klausimas, toks labai bjaurus, kaip visa ši mūsų kafkiška tikrovė. Indrė Makaraitytė, kaip ir jos įtakingosios kolegės žiniasklaidoje, buvo pirmose eilėse kovojant prieš smurtą prieš vaikus, už teisę atimti vaikus iš jų neprižiūrinčių, saugios, šiltos ir sočios jų vaikystės neužtikrinančių Lietuvos tėvų. Atsivertę 2017 metų facebook`o įrašus, o ir oficialias publikacijas, rastume jų smerkiančią panieką tiems tamsuoliams lietuviams tėvams, nesuprantantiems, kad visas auklėjimas turi būti tik pozityvus, o balsas niekada nepakeltas. Įtakingosioms žurnalistėms prieš keturis metus šventai rūpėjo geriausias vaiko interesas. Dabar atrodo, kad geriausias Azijos vaikų interesas yra būti šaltyje tėvų tampomiems po miškus, laukus ir migrantų stovyklas. Nes – neapsigaukime – nelegalai tėvai puikiai žino, kad į tai eina.
P. S. ar kas nors supranta, kodėl protestuojantys už nelegalių migrantų teises, tą daro prie Lietuvos vyriausybės, o ne prie Baltarusijos ambasados? Jiems rimtai atrodo, kad šioje situacijoje Lietuva blogietė, o Baltarusija atlieka gerojo keltininko iš skurdo į rojų vaidmenį?
Makaraitytės įrašas: https://www.facebook.com/indre.makaraityte/posts/10159470836439356
Nacionalinio susivienijimo punktai migrantų krizei spręsti: http://www.propatria.lt/…/nacionalinis-susivienijimas…