Vytautas Sinica. Kaip priversti kataliką pelnytis iš nuodėmės?

propatria.lt

Kanados naujienų portalai liūdnai juokauja, kad „JAV ir Kanados gyventojų vis naujos istorijos apie katalikus verslininkus, baudžiamus už religinius įsitikinimus, seniai nebestebina“. Iš tiesų, istorijų apie tai, kaip šiose šalyse atsisakę aptarnauti vienalytes „santuokas“ katalikų verslai atsiduria teismuose taip gausu, jog tapo norma. Deklaruojama religijos laisvė akivaizdžiai neveikia.

Tarp visų šių atvejų yra ir keli, liudijantys ir taip nujaučiamą faktą, kad „tolerancijos“ reikalavimas iš katalikų jokiu būdu nėra taikomas jų pačių adresu. Pernai vienas katalikų aktyvistas pamėgino seksualinių mažumų kepyklose šeimos dienai įsigyti tortą su užrašu, kviečiančiu ginti vyro ir moters santuoką. Žinoma, nesėkmingai – visur buvo apšauktas provokatoriumi ir neaptarnautas. Seksualinės mažumos, neįžvelgdamos savo nenuoseklumo, įsižeidė, jog sulaukia tokių užsakymų.

Visai neseniai Kanados Niufaundlendo saloje katalikas juvelyras sutiko pagaminti vestuvinius žiedus lesbiečių „santuokos“ ceremonijai. Sutiko nenoromis, žinodamas, apie gresiančias baudas, todėl tarsi protestuodamas savo parduotuvės vitrinoje pasikabino užrašą „Puolamas santuokos sakralumas; padėkite išlaikyti santuoką tarp vyro ir moters”. Apie tai sužinojusi lesbiečių pora atsiėmė užsakymą ir pareikalavo grąžinti pinigus, nes… nenori žiedų iš žmogaus su tokiais įsitikinimais. Žinoma, kaip visada tokiais atvejais juvelyrą užplūdo ir grasinančių laiškų iš šalies LGBT atstovų lavina.

Poros sprendimas iš esmės reiškia, kad pirkėjai atsisakė paslaugos motyvuodami būtent jiems nepriimtinais paslaugos tiekėjo religiniais įsitikinimais. Būtent už tokius pačius veiksmus, tik iš kitos pusės, yra persekiojami JAV ir Kanados katalikų verslai, atsisakantys aptarnauti vienalytes „santuokas“. Šis nenuoseklumas seniai akivaizdus, bet tokie pavyzdžiai išryškina tai, ką paprastai neblogai maskuoja laisvės ir lygybės ideologinė retorika. Kartu tai atvejis, kai jau net pačiam katalikui neleidžiama teikti paslaugos dėl jo paties religinių įsitikinimų. Kur tai veda?

Sekuliariam stebėtojui norint suprasti, kodėl negalima prievartauti katalikų teikti paslaugas prieš savo sąžinę, tenka grįžti prie pačios laisvosios rinkos idėjos. Rinka remiasi Voltaire`o tolerancijos principu. Tai yra, joje kiekvienas tik laimi daugiau finansinės naudos, jeigu atlieka sandorius su visais rinkos dalyviais, nepriklausomai nuo jų pažiūrų ar savo įsitikinimų. Tačiau tuo vadovautis arba ne buvo ir lieka paties rinkos dalyvio pasirinkimas, daromas savo paties asmeninės naudos sąskaita. Rinkoje, priešingai nei politikoje, veikia ne „balso“, o „pasitraukimo“ logika – nepatenkintas pasiūlytomis sąlygomis rinkos dalyvis tiesiog atsisako sandorio, o ne mėgina reikalauti keisti rinkos sąlygas.

Pačiam rinkos dalyviui svarbiau už naudą gali būti daug dalykų. Jis gali buti rasistas ir neprekiauti su negrais, gali buti antisemitas ir neprekiauti su žydais. Kritikai paprastai mini tokius amoralius atvejus, teigdami, jog kiekvieną rinkos dalyvį būtina priversti niekam neatsakyti savo paslaugų dėl jo ar kliento įsitikinimų.

Kartais tai teisinga nuostata (ypač, jei paslaugos teikėjas yra monopolinis), bet minėti atvejai jokiu būdu nėra tapatūs katalikams, atsisakantiems aptarnauti vienalytes „santuokas“ ar, pavyzdžiui, dalyvauti tegu ir legaliai atimant gyvybę aborto ar eutanazijos atveju. Skirtumas čia esminis ir dvejopas.

Pirma, katalikas neatsako rinkos paslaugų homoseksualui kaip asmeniui. Tai būtų iš tiesų nekatalikiška. Atsisakyti parduoti tortą ar gėles lesbietės gimtadieniui yra diskriminacija, nes paslauga atsakoma asmeniui. Netenka girdėti tokių atvejų. Atsisakyti parduoti tą patį tortą ar gėles jų „vestuvėms“ nėra diskriminacija, nes atsakoma ne dėl asmens savybių, o dėl nuodėmingo akto, kurio dalyviu pardavėjas taptų ir neretai valstybės yra priverčiamas tą padaryti. Aptarnaudamas ir gerbdamas asmenį, katalikas niekina ir neaptarnauja nuodėmes.

„Nuodėmingas aktas“ netikinčiam žmogui skamba labai nekorektiškai, bet būtent čia slypi antrasis tikinčiųjų unikalią padėtį paaiškinantis aspektas. Katalikas vienalytę „santuoką“ laiko nuodėme ir nenori joje dalyvauti. Skirtingai nei mažumų banaliai nekenčiantis asmuo, katalikas ne „nenori“ ir jam ne „šlykštu“. Šios emocijos praeina, su jomis galima gyventi ir valstybė, tai žinodama, neretai leidžia sau prievartauti piliečius dalyvauti rinkos mainuose prieš jų pačių valia.

Tačiau kiekviena demokratinė valstybė iki šiol skelbėsi neprievartaujanti religinių įsitikinimų. Religijos laisvės esmė yra nesant absoliučios būtinybės neversti piliečių daryti to, kas prieštarautų jų religiniams įsitikinimams. Tokia išimtinė teisė suteikiama, nes tikintysis kitaip būtų verčiamas ne šiaip daryti, ko „nenori“, bet sąmoningai pasmerkti savo sielą, dalyvaudamas nuodėmingame akte. Netikinčiam skaitytojui tai gali būti nesuprantama ir kelti šypseną, tačiau protaudamas ir jis gali suvokti, kad šalia jo yra ir kitokiais kriterijais (nuodėmės ir dorybės, objektyvaus gėrio ir blogio) mąstančių piliečių.

Ilgą laiką Vakarų visuomenėse tai buvo savaime suprantama. Pastarųjų metų įvykiai, ypač JAV ir Kanadoje, aiškiai rodo, kad iš katalikų religijos laisvė greitu laiku bus galutinai atimta ir pakeista, geriausiu atveju, laisve privačiai garbinti pasirinktą aukštesnę jėgą. Labai tikėtina, jog tokia baigtis buvo neišvengiama ir nuosekliai užprogramuota pačiame religijos laisvės principe. Jo taikymas sekuliariose visuomenėse, pripažinus jas sukūrusios Katalikų Bažnyčios mokymą tik viena nuomone iš daugelio, tebuvo ribotos trukmės pereinamasis etapas, kuris mūsų akyse baiginėjasi postmodernių „žmogaus teisių“ ideologijos diktatūra.

propatria.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
34 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Letas Palmaitis

Taip, Voltaire, bet juk Voltaire kada buvo, o tikėjimo puolimas „laisvės sąlygomis“ – visai naujas tarptautinis siurprizas, jau po to, kai satanistų „Skull and Bones“ narys Bushas Vyresnysis 1991 m. paskelbė NPT (NWO) (http://www.al-bab.com/arab/docs/pal/pal10.htm). Suprantama, kaip paklaikę įtikėję savo demokratijomis, pritarėme Čečėnų (Ičkerijos) Respublikos kovai prieš maskolių Ordos agresiją tik tol, kol prezidentas Umarovas dar nebuvo atsisakęs nuo demokratijos. Kai atsisakė, paskelbė kovojantį Kaukazo imaratą, į kurį įjungė Čečėniją, daugelis į islamiškus Kaukazo žinių resursus ėmė žiūrėti su fanaberija. Aš irgi – kol tapo aišku, kad „Vakarų demokratijos“ užsimerkė į genocidą (po provokacinio gyvenamųjų namų sprogdinimo Maksvoje Prancūzijos prezidentas apdovanojo serijinį „garbės“ legiono ordinu!) Greit analogiškai susprogo „Dvyniai”, Vakaruose pradėta antiislamiška isterija ir Bushas Sūnelis iš tų pačių „Skull and… Skaityti daugiau »

Nuolankumas - didžiausia dorybė

Letai, Letai, savo tikėjimo grynumu ir išganymu pirmiausiai rūpinkitės.
Dar melskite išminties, kad pajėgtumėte už tokius jaunuolius, kaip Vytautas, Dievui dėkoti.

Letas Palmaitis Nuolankumas-didžiausiadorybei

Kuo dėtas mano išganymas dėstant istorijos faktus, gal reikia juos pamiršti ir duriant pirštu į dangų kurti viską iš galvos? Iš kur žinote, kad nedėkoju? Ką blogo esu sakęs apie Vytautą Sinicą?
Kad yra jaunas – jokia kaltė. Svarbu, kad žinotų, jog ne katalikai pirmoji auka ir kad yra iškeltas tikslas totaliai ištrinti iš žmogaus abraominio apreiškimo suvokimą. Kova už laisvę neatsiejama nuo kovos už tikėjimą. Nesunaikinus tikėjimo, globalinio konclagerio nesukursi. Vytautas Sinica, manyčiau, pats supranta. Ačiū D-vui, kad dėsto, tegu turi plačiausią akiratį!

Letai,

klausdamas „Ką blogo esu sakęs apie Vytautą Sinicą?”, ginatės nuo to, kuo nebuvote kaltinamas.
Bet sakydamas apie Vytautą S., kad jis „dabar šviečia žmones PAVĖLUOTAIS atradimais”, jo straipsnį įvertinate teigiamai? – O tikrai yra dėl ko.
Na, o dėl savo nukrypimų nuo abraominio tikėjimo ir iš to kylančio tikėjimo gryninimo uždavinio siūlau dar kartą nesiginant, bet permąstant, pasiskaityti komentarus, pvz., po straipsniu „Švč. Trejybė – Bendrystės slėpinys”.
(http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/svc.-trejybe-bendrystes-slepinys-as-esu-su-jumis-per-visas-dienas-iki-pasau)

Letas Latajai

Teigiamai ar neigiamai tegu straipsnius vertina VaidasVDS. Nesu joks vertintojas, dėstau mintis.
Kas nukrypo nuo abraominio tikėjimo, parodo tuščios bažnyčios, iš kurių Vakaruose padaromos parodų sales.
Įkyriai siūlau labiausiai prokatalikiško filosofo pravoslavo išvadas:
http://messianic.lhosting.info/solovL.htm

greit užmiršo komunistus - ateistus

visai nesenai (istorijos požiūriu) katalikas buvo didžiausias nusikaltėlis.
jį persekiojo dabartiniai vadovai: bernatoniai, juršėnai, polikarpovnos, olekai ir kiti komunistai.
pasiskaitykite Kronikas apie tuos laikus – tai dabartinės neteisybės katalikų atžvilgiu – tik vaikų žaidimai, palyginus su tuo, ką darė komunistai (dabartinė Lietuvos valdžia)

žodžių košmaras

ką tas senas KGB lapinas Lavrovas kalbėjo apie „slaptos medžiagos” „nutekinimą”, „sąrašą”, kurį neva Rusija skyrė tik Europos Komisijai, „slapta” pateikusi nepageidaujamų Rusijai asmenų sąrašą. Kur mums girdėtas tas kėgėbistinis braižas apie „slaptos medžiagos nutekinimą’ į viešumą? Ogi tai mūsų Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vado A.Paulausko mėgstama frazė, skalbiant Prezidentės patarėją… bandant pasikasti po Prezidente. Matyt ne šiaip sau gudrusis lapė Lavrovas sudarė tokį sąrašą, kuriame greta Landsbergio įtraukė ir galimus savo agentus, kad įtikintų, jog ir jie „kenkia Rusijai”, ypač kuomet šie naikina Gynybos komitetą, perimdami gynybą į savo rankas, išeleminuodami kariuomenės vadus su NATO. Nejau gudrusis lapė Lavrovas manosi, kad tokiais triukais galima visus apmulkinti? Ir mes patikėsim, kad ir jų agentėliai yra Rusijai nepageidaujami? Ir imsim dėl… Skaityti daugiau »

ruta

Didziule pagarba Autoriui .

opinia

apie religijos laisvę…
prieš tai, kad „daryti”, reikia „būti”. Nes „daryti” galim tik išreikšdami tai, kas esame. O tai kas esame, priklauso nuo to, ką galvojame. Negalime išreikšti galios, kurios neturime. Visą aplinką ir visas paturtis kuria mūsų protas. Išorinis pasaulis tėra reflekcija vidinio pasaulio. Jei katalikų dogmos suvaržė jų mąstymą kone 2 tūkstančiams metų, tai atėjo laikas pradėti mąstyti?

opinia

dauguma žmonių gyvena išoriniame pasaulyje, kuris tėra pasekmė vidinio pasaulio. Ir dauguma žmonių siekia keisti išorinį pasaulį, nors jo priežastis yra vidinis pasaulis, kuriuo turėtų rūpintis religija. Bet kuomet religija nesirūpina vidiniu pasauliu, Dangaus Karalyste, išorinis pasaulis ima skverbtis į religiją ir uždeda jai dar didesnius pančius. „kas turi, tam bus duota, kas neturi, iš to bus atimta… „Bet koks augimas vyksta tik vidiniame pasaulyje… Kiekvieno gebėjimas mąstyti yra ir gebėjimas veikti visą visatą per mąstymo manifestaciją, nes tik mąstymas yra mūsų gyvenimo sąlygų priežastis. Teisingas mąstymas atneš harmoniją, klaidingas – chaosą, nepriteklius.

Letas Letajai vėl

Atsakymas į mirtinai įdogmintų „graikų” sunkią artileriją yra čia:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/dalia-grybauskaite-ir-seimas-stiprina-kova-su-dezinformacija

Letas Letajai PS

Dar ten ir PS

Letas Letajai PPS

Žr. ten pat jau ir Anti-Pakeitimo teoriją!

Jota

Atsakymas „išrinktajam” irgi ten pat :).

Jota opinijai

O tai kuo remiantis reikia „teisingai” mąstyti?

Jota

Iš tiesų labai verta padėkoti Vytautui, kuris vis iškelia kokį visuomenės ar Bažnyčios gyvenimo skaudulį. Šiame str. visa esmė pasakyta paskutinėje pastraipoje, ir kalbėti čia turėtume apie vad. „religinę laisvę”, ką ji iš tiesų reiškia. Noriu pasakyti, kad visada rašau ne kaip Bažnyčios priešas, trokštantis jos pražūties, bet kaip tik atvirkščiai – kaip žmogus, kuris nori gero.
Nesiryžtu per daug kritikuoti II VS, nes menkas čia mano trigrašis; rašau tai, ką patys katalikų hierarchai laiko negerovėm.

Įdedu nuorodą apie religinę laisvę http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=234&Itemid=65.

Kam įdomu, tepasiskaito. Galiu glaustai išsakyti visą reikalo esmę: žmogus neturi jokios teisės išpažinti klaidos.

Letas Palmaitis

D-vas davė žmogui apsisprendimo laisvę. Šios žmogaus laisvės Pats D-vas nepažeidžia. Kas tai yra – „žmogus neturi jokios teisės išpažinti klaidos”, jei jam tai Paties D-vo leista iki Teismo, Kuris priklauso Pačiam D-vui?
Kita vertus, reikia ir smegenų suprasti, kad Pijaus X Brolijos mintis visai ne ta, kad kiekvienas „privalo mąstyti teisingai”, bet tik ta, kad katalikiška valstybė negali leisti skleisti neteisingų religijų, o tai anaiptol ne tas pats, neva asmuo „neturi jokios (!) teisės išpažinti klaidos”. Jei Pijaus X Brolijos teiginiai svarstytini, tai sąžinės politkomisarių atmestini.
Be klaidos nėra mąstymo, o avinų banda nėra šventųjų bendrija.

Jota  Dievo išrinktajam L. Palmaičiui

Būtų labai puiku nebematyti jūsų komentaruose tyčinių kitų nuomonės iškraipymų ir po to entuziastingo tų „klaidų” paneigimo. Dėl religinės laisvės ir teisės klysti paaiškinsiu kitais žodžiais, jei tyčia ar netyčia nesupratot. Klaida n e t u r i teisių. (Antraip kam jūs pats nuolat autoritetingai ir neginčijamai jas taisot?) Žmogus gali klysti nežinodamas, o ne su pripažinta teise į tai. Patvirtinti laisvę klysti reiškia suteikti tiesai ir klaidai vienodas teises. T i k r o j i religinė laisvė reiškia tai, jog kiekvienas turi teisę laisvai priimti tiesą ir reikšti meilę Dievui – tai ir yra tikrasis žmogaus orumas, jis nėra „teisė klysti”. Kard. Ottavianis siūlė „religinės tolerancijos” terminą, ir jis tikrai teisingesnis už „religinę laisvę”. Plius dar: laisvė nėra… Skaityti daugiau »

L. Palmaitis

Priešybė tiesai yra melas, bet ne klaida.
Bijau, kad Ponia nesuvokia, kas yra klaida ir klysti.
O kalbėta apie nuorodas į publikaciją, kurios teiginių nesupratote.

Jota  didžiai gerbiamam L. Palmaičiui

Klaida yra „nukrypimas nuo taisyklės, nuo tiesos”, – taip tvirtina DLKŽ. Tačiau taisyklė nebūtinai visada būna tiesa. Taigi klaida subjektyviai ar objektyviai visada yra melas ar bent nuoroda į jį. Klaida neišvengiamai gimdo nuodėmę, taigi ją (klaidą) įteisinti būtų absurdas. „Civilinėje visuomenėje Bažnyčia skelbia, kad klaida neturi teisių, valstybė turi pripažinti tik piliečių teisę praktikuoti Kristaus religiją”, – dar kartą kartoju (arkivyskupo Lefebvre’o mintį).

Atsakymas Jums dėl išrinktumo, kaltės, nuodėmės ir kitų mirtinai įkyrėjusių dalykų – ten pat, prie mūsų Ponios portreto.

L. Palmaitis

„Klaida” kalbant apie moralę ir „klaida” – apie pažinimą, vargu ar tas pats. Pažinimas – tai neišvengiamų klaidų kelias artėjant prie tiesos. Klaida, kaip nukrypimas nuo sistemos taisyklių, – galbūt tinka kitais atvejais (gali būti visiškai melaginga, bet nuosekliai sukalta sistema, kurios viduje gali būti klaidų nukrypstant nuo melagingumo).
Visai neketinau kritikuoti neva Bažnyčios požiūrio (kurio jau nebebuvo gerokai prieš Lefebvrą, kurio pasekėja kadaise atsisakėte vadintis), kad krikščionių valstybėje krikčionybė turi būti valstybinė religija, tiksliau tariant – valstybė turi būti krikščioniška.
Jūsų atsakymas dėl išrinktumo, kurį maišote su šventumu (kaip ir skirtingus klaidos suvokimus iš skirtingų sferų), manęs netenkina ir neįtikina.

Jota L. Palmaičiui

Neiskabinėkite, juk ir taip aišku, apie ką kalbam. Ką nors pažindamas moralės juk nepasidėsi į šalį. O kieno ir kada aš buvau sekėja, ne jūsų rūpestis. Kad nesu fsspxų sekėja, sakiau prieš keletą mėn., ne „kadaise”.

Parašiau jums ten pat vėl. Dėl išrinktumo ir šventumo sąsajų dabar aptikau dar geresnį Pauliaus paaiškinimą Rom 8,29-30, nei kad ten jums nurodžiau.

Dabar dar kilo tokia mintis, rašau visiems, apgailestauju, kad vakar parašiau, jog „nuodėmė, išrinktumas, kaltė ir pan. yra mirtinai įkyrėję”. Nesąmonė, nieko nėra įdomiau ir prasmingiau, kaip mąstyti apie Dievą ir pažinti Jį, savaime suprantama, neapsiribojant vien tuo, nes „pažinimas išpučia, bet meilė augina”. Deja, praktika dažniausiai atsilieka.

L. Palmaitis: lefebrizmas ir rezistencija

Abejonių kelia anoniminis Karalystės skelbimas, dar ir bandant išsiginti savo žodžių „Nesu lefebristė”. Apgailestavimą kelia aistra smerkti kitatikius (tegu ir klystančius) ir ieškoti argumentų būtent smerkimui, net nepabandant išvysi teigiamybių daigų. Nuo 1976 m. (su ankstesniais bus jau greit 50 metų) lefebrizmas nepaveikė svarbiausio: nesulėtino katalikų atkritimo nuo krikščionybės. Per tą patį laiką žydų krikščionių skaičius pasaulyje išaugo iki šimtų tūkstančių ir iki pusės šimto tūkstančio Izraelyje, bet Pijaus X Brolija to nepaiso fanaberiškai tebeieškodama žydų sąmokslų tautoje, iš kurios išrinktumas neva „atimtas” ir neva perduotas naujai, neetninei, D-vo tautai, kuri, priešingai, geometrine progresija totaliai atsimeta. Tarkim, lefebrizmas laimės ir grąžins situaciją iki II Vatikano Susirinkimo. Ar tai pašalins priežastis, kurios per šimtmečius nuvedė iki jo? Posusirinkiminė katalikybė tačiau atsidūrė… Skaityti daugiau »

L. Palmaitis: taisymas

išoriškai

Jota dvigubai išrinktajam ir didžiam vadui L. Palm

Taisyti reikia ne tik „išoriškai”, bet viską iš pagrindų;) Štai kur šuo, tiksliau, jautis, o dar tiksliau – veršis pakastas. Kuo čia dėti lefebristai, jei krikščionių egzegetai jau nuo pat pradžių aiškino, jog žydai „išrinktosios tautos” statusą prarado prie Sinajaus, šokdami aplink aukso veršį ir vėliau įniršusio Mozės pagirdyti veršio pelenų gėrimu? Pasak šv. Augustino, tai buvęs tarsi pragariškas sakramentas, vėliau, deja, įgalinęs pralieti Kristaus kraują. O prie to, kad „katalikybė atsidūrė ant žlugimo ribos”, manyčiau, labai prisidėjo patys žydai, gudrumu privertę Susirinkimo tėvus pakeisti du tūkstančius metų besitęsusį Bažnyčios Mokymą. Viskas, kaip jūs teisingai pastebėjote, prasidėjo daug anksčiau (religinio pliuralizmo aplinka, Bažnyčios – valstybės santykių keitimasis ir pan.) Ir šit kokia dabar situacija: beaukštindami savo „išrinktumą” („Laiminkime žydų tautą,… Skaityti daugiau »

Jekimovas-Palmaitis

http://lt.wikipedia.org/wiki/Letas_Palmaitis:
Gimė tipiškoje mišrioje senųjų peterburgiečių šeimoje, griežtai išsižada rusiškos kilmės (tėvo linija Jekimovai po proprosenelio vedė tik vokietes, motinos pusėje būta tik Baltijos vokiečių ir ukrainiečių)…
[…] Salafitinio islamo įtakotas skelbia demokratijai priešiškus pasisakymus ragindamas katalikus teokratiniam sukilimui islamo pavyzdžiu, smerkia globalinę elektroninę kontrolę. Daug vilčių deda į mesijinio judaizmo sąjūdį, kurį laiko apokaliptiniu.

Letas - ne A-Letheia

Jota teisi, perspėdama naivuolius, dėl LP gražbylystės: katalikai privalo žinoti, kad kiekvienas, kuris atmeta Šventąją Tradiciją, ginčija Bažnyčios Magisteriumą, pats save išskiria iš Katalikų Bažnyčios.
Graudu skaityti ir skaudu suvokti, kai puikiai išsimokslinęs žmogus (šiuo atveju -LP) negali ragauti ir džiaugtis krikščionybės išlaikyto dvasinio vyno rūsių gėrimais. Psichologiniu požiūriu, kuris šiuo atveju tik pagalbinis, daugelis LP gynybinių ir puolamųjų komentarų tėra paprastos racionalizacijos.
Aukso veršio garbintojai „įniršusio Mozės buvo pagirdyti veršio pelenų gėrimu” – kas yra šio simbolinio ir daugiasluoksnio išsireiškimo autorius?

Letas-neA-Letheiai

Palauk, parodyk citatomis, kas kada atmetė šventąją tradiciją? Jota privėlė tokios košės su žydais ir rotšilais, kad į absurdus nė atsakyti neapsimoka. Protingas ir taip supranta. Įdomiausia man tačiau skaityti, kad išrinktumas „atimtas” prie Sinajaus kalno, kada buvo šokama aplink veršį. Tikrai, tokį daiktą girdžiu pirmą kartą – mat nesu teologas, atsiprašau. Kiek esu skaitęs, žydai ne kartą bausti už savo „kietasprandiškumą”, bet ar dėl nuodėmės netenka išrinktumo, to niekur nerasite. Priešingai, didieji pranašai (kaip Izaijas), smerkdami „tautos paleistuvystę” ir rodydami D-vo įniršį Savo tautą baudžiant, visuomet skelbia mesijinę viziją dėl tautos grįžimo ne vien geografine, bet ir dvasine prasme. O klausimą dėl tradicijos turbūt iškėlėte ryšium su mano provokaciniu klausimu, ar žmogus, viešaoi (bet privačiai) suabejojęs kokiu nors pamatiniu… Skaityti daugiau »

Letas-neA-Letheiai PS

Įdomu, po to, kai Bažnyčia leido bankinį procentą, ar ne vadinamieji „gavusieji išrinktumą” šoka apie aukso veršį?
Darkart: išrinktumas nereiškia šventumo. D-vas pažadų nekeičia, sk. Paulių.
Jota iš esmės neatsako nė į vieną konkretų argumentą, bet tik lieja moteriškas emocijas.

L. Palmaitis Jotai 3 svarbūs klausimai

Paminėjote 1917 m. spalio 13 d. stebuklingą saulės reginį Fatimoje ryšium su Švč. Mergelės vardu Dangaus Karalienė. Ar tikite, kad Ji turi galią veikti dangaus ((kosmoso) objektus, kaip Dangaus Karalienė? Kokia yra Pijaus X Brolijos nuomonė? Kitas klausimas: Jozuė sustabdė saulę kovos so amoritais metu (Joz 10,12-13). Ar manote, kad saulė sukasi aplink žemę? Kaip aiškinate? Kitas klausimas: šv. Petras (2 Pet 3,8), kalbėdamas apie mūsų laiko menkumą D-vo akivaizdoje, pasako palyginimą iš Ps 90,4 („Juk tūkstantis metų Tau lyg viena diena”), kad pas Viešpatį 1 diena kaip 1000 metų. Jei pasaulis kurtas per 6 dienas + 1 poilsio diena, ar tai reiškia, kad nuo pasaulio atsiradimo iki Adomo 6000 metų? Koks yra pasaulio (jei ne Visatos, tai bent Žemės)… Skaityti daugiau »

Jota > Letas - ne A-Letheia 18.41

Šv. Augustinas. Mintis jo, bet formuluotė mano:).

Jota  L. Palmaičiui

Tikrai tikiu, Švč. Mergelė turi tą galią, ir ne tik tą. O Pijaus X Brolijos nuomonė man turi reikšmės tik tiek, kiek ji sutampa su Bažnyčios tradiciniu mokymu. Manyčiau, kad Brolija yra patikimiausia Tradicijos saugotoja, būtent dėl to ją dažniausiai ir cituoju. Apie tai, ką Jūs čia minite (dangaus kūnų judinimą) glaustai galiu pasakyti, kad tai yra tam tikras žmogaus „pakylėjimas”. Aš pirmiausia žvelgiu į Kristaus žengimą dangun, ir iš tos perspektyvos vertinu reiškinius („O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus trauksiu prie savęs”, Jn 12,32). Vargu ar įmanoma suvokti, koks tai mastas. Lygiai kaip mokiniai, žvelgdami į dangų, matė benykstantį jiems iš akių Jėzų ir nebesuvokė, k a i p Jis persikeičia. Panašiai ir su Jozuės įvykiais. Iš… Skaityti daugiau »

L. Palmaitis Jotai

JHS nežengė į jokį kosmosą. Painiojate Dvasinį Dangų su fiziniu kosmosu, o Švč. Mergelei teikiate deivės Astartos statusą. Tai galutinė stabmeldystė, kuri neišvengiamai reikalauja arba įjungti Šv. Mergelč į Švč. Ketverybę, arba paversti krikščionybę panteizmu su emanacijomis. Ačiū Pijui XII! Nieko naujo politeizmo atsiradimo tipologijoje. Krachas. Jei norite, Fatimos stebuklas yra mistinis apreiškimas tikintiesiems, kurie mato anapusinius reiškinius, kitiems nematomus. Jozuės knyga pirmiausia yra žydų epas. Žydai yra normali tauta su savo normalia literatūra: epine, folklorine (pvz., Esteros knyga yra tipiškas orientalinės pasakos žanras), poetine. Kitokios tautinės literatūros iki palyginti nesenų laikų žydai neturėjo. Bandymas tą literatūrą iš jų nusavinti, reikštų laikyti tautą nepilnaverte. Iki pat šios dienos Tanachas yra neatskiriamas žydų gyvenimo palydovas, kaip lietuviui sutartinės ar Donelaitis. Skirtumas… Skaityti daugiau »

Jota

Jūs manęs paprasčiausiai nesupratote. Aš juk visiškai netvirtinau, kad Jėzus žengė į kosmosą (nejau jūs tiek kvailas ar mane kvailinat?), – kalbėjau apie p e r s i k e i t i m ą, kurio prasmės irgi nesupratot. Nesuprantat ir Švč. Mergelės stebuklo. Nėra prasmės aiškinti, kol neturite net supratimo, kaip prie to prieiti. Ką mano žydų rabiai apie pasaulio amžių, atleiskit, yra visiškai neaktualu. Net nesistengiau šito klausimo nagrinėti, juk sakiau, kad jis neprasmingas. O žydų tautos tikslus geriausiai atskleidėte jūs pats, turbūt visiškai to nenorėdamas. Jūs tiesiog pasitarnavote kaip rodyklė, dėkui:). Apie išrinktumo praradimą dar kalbėsim, nors tai yra labai sunki tema, juolab kad tas klausimas „užtvertas”. Jei skaitot lotyniškai, galit pažiūrėti http://www.augustinus.it/latino/contro_giudei/index.htm. Aš nelabai. Beje, pavartykit… Skaityti daugiau »

34
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top