Ar įmanoma valstybei su demografinėmis problemomis rinktis ne kolonizaciją užsieniečiais, o gimstamumo skatinimo priemones? Kiek patiriu debatuose, faktiškai visi, išskyrus Nacionalinio susivienijimo, kandidatai mano, kad neįmanoma, kad darbo jėgą reikia atsivežti, nes gimstamumo skatinimo sprendimai neįmanomi. Tik va nelegalus tai reikia stabdyti, o multikultūralizmo neleisti – šitą drįsta sakyti daug kas. Be ne nelegalai kolonizuoja Lietuvą, legalai
Pasaulis kol kas neturi sėkmės pavyzdžių, kaip išsivysčiusi valstybė, kurioje krito gimstamumas, sugebėtų šią tendenciją apgręžti. Šiokį tokį progresą yra padariusi Lenkija ir Vengrija, keliose šalyse gimstamumo statistiką dirbtinai kelia gausios musulmonų šeimos. Nedideli rezultatai matosi. Bet esmė tokia, kad beveik nėra pavyzdžių, į ką žiūrėti, kad įvertintume sėkmę. Visos šalys renkasi trumparegiškiausią strategiją – atsivežti. Tokia strategija padeda spręsti rinkos problemas, bet tautos išlikimo klausimu problemas tik gilina. Žmonių šalyje daugėja, nykimas paslepiamas, bet tauta toliau nyksta kaip nykusi, o augimas – tai jau visiškai kiti žmonės.
Todėl norisi pasidalinti nauju apsisprendusios pabandyti išlikti šalies pavyzdžiu. Turtinga ir išsivysčiusi, klestinti Pietų Korėja. Situacija joje yra labai bloga, dvigubai blogesnė nei Europoje. Gimstamumas 0,72 vaiko vienai moteriai. Bet nei Pietų Korėja, nei Japonija nesirenka kolonizuotis.
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol paskelbė gimstamumo krizę nacionaline katastrofa ir steigia naują Kovos su žemu gimstamumu planavimo ministeriją. Ar kas pavyks? Nežinia. Bet apsisprendimas labai aiškus.
Korėja jau bandė spręsti problemą siauru, į karjerą orientuoto mąstymo ir gyvensenos nekeičiančiu būdu – vien suteikiant finansines paskatas. Paskatas teikė ir valstybė, ir netgi darbdaviai. Pavyzdžiui, didžiosios statybų bendrovės savo darbuotojams gimus vaikui skyrė po 75 tūkstančius dolerių. Įsivaizduojate Lietuvoje darbdavį, kuris skatina susilaukti vaikų? Lee Joong-keun, Booyoung Group tarybos pirmininkas sakė, kad jeigu gimstamumas išliks mažas, mūsų tautos laukia išnykimas. Vien pinigai kol kas nepadėjo (nors esu tikras, kad už tokias sumas lietuviai pradėtų gimdyti, nes viena pagrindinių mūsų kraštų demotyvacijų yra būtent savo būsto įsigijimas). Visgi labai įdomu ir gera matyti tokį stambaus kapitalo požiūrį į tautos išlikimą. Lietuvoje neteko girdėti nieko panašaus.
Nieko panašaus ir Vakarų Europoje. Štai neseniai kolega Ramūnas Aušrotas atkreipė dėmesį į atvejį Belgijoje, kur nacionalistai parlamente pasiūlė padidinti esamas mažytes išmokas vaikų susilaukusioms jaunoms mamoms (nes akivaizdus statistinis faktas, kai susilaukia jaunos, susilaukia daugiau vaikų). Leftistai pasibaisėjo, kad tai esą prievarta gimdyti, karas prieš moteris, grįžimas į 1950-uosius ir to negali būti. Finansinės paskatos – prievarta? Beprotybei nėra ribų.
Pažiūrėsime kaip seksis Korėjai, pažiūrėsime kaip seksis Belgijai. Jos problemos labai labai gilios, duobė iki kaklo. Mūsų problemos mažesnės ir čia galėtų užtekti ir radikalios mokesčių reformos, finansinių paskatų programos ir, savaime suprantama, normalių rengimo šeimai pamokų vietoje leftistinės propagandos.
Bet kai Korėja steigia visą atskirą ministeriją gimstamumui skatinti, Lietuvoje per šią kadenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje mažėjo už šeimos politiką atsakingų darbuotojų, jiems priskirta kitų funkcijų. Mažinta parama pirmam šeimos būstui ir jos prieinamumas, sukurta naujų ribojimų, kas ir kiek gali eiti motinystės „atostogų“. Šeimos politika Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Yra vienas nuostabus dalykas – iš tiesų ilgas apmokamas laikas, Lietuvoje skiriamas mamai būti su vaiku, su galimybe po to grįžti į ankstesnę darbo vietą. Tai nuostabu, bet egzistuoja seniai, o mums svarbu sekti tendenciją, kaip keičiasi paskatų sistema. Bent man dažniau kyla klausimas, kada ir šitą gėrybę pradės trumpinti.
Jeigu norite į gimstamumo skatinimą, o ne masinę kolonizaciją orientuoto demografinių problemų sprendimo, nėra ką ir sakyti, birželio 9 dieną Europos Parlamento rinkimuose rinkitės Nacionalinį susivienijimą (NR 15, paskutinis biuletenyje). EP šie klausimai nesprendžiami, bet – nesunku suprasti – nuo mūsų EP rezultatų labai daug priklausys ir mūsų galimybės rudens Seimo rinkimuose. Investuokime į permainas jau dabar.
Politinė reklama. Nuorodos į naujienas apie Korėją ir dar 2020 metais skelbtą programinį mano tekstą apie šeimos politiką. Reikia gi priminti, kad, pavyzdžiui, apie GPM pririšimą prie vaikų skaičiaus arba visišką nuo jo atleidimą Lietuvoje pradėjome kalbėti pirmieji.