Kremliaus beprotybės stadijos arba kas būna, kai pagrindi karą nuo pamatų melaginga koncepcija:
1 stadija. Ukrainą užvaldė naciai, ją reikia denacifikuoti.
2 stadija. Ukrainos žydas prezidentas irgi nacis, jį reikia denacifikuoti.
3 stadija. Nieko keista, kad žydas prezidentas yra nacis, nes Hitleris turėjo žydų kraujo ir šiaip daugelis nacių buvo žydai. Žydai antisemitai.
4 stadija. Izraelis kaip valstybė remia (neo)nacius Ukrainoje.
5 stadija turėtų būti pripažinimas, kad SSRS kūrė didele dalimi žydai, tad tikriausiai nemaža dalis naciai. Juokauju.
Primenu, kad nacis Kremliaus žodyne yra tiesiog savarankiškumo valstybingumo siekiantis žmogus, antiimperialistas. Kai taip iškreiptai supranti „nacio” sąvoką, ir visa beprotybė kiek kitaip skamba. Beprotybės rėmuose Kremlius nuoseklus.
Beje, Maskvos tarybos deputatas pareiškė, kad reikia denacifikuoti ir Lenkiją bei Baltijos šalis, nes čia irgi klesti naciai, „šovinistinės ir nacionalistinės šiukšlės, (labai svarbus momentas!) išskyrusios šias valstybes praeityje”. Išskyrusios iš kur? Iš sovietinio bloko, žinoma. Nacis tad ir vėl yra tas, kas nori nepriklausomos savo valstybės. Sąjūdis buvo naciai, pagal Kremliaus apibrėžimą. Ukrainoje matome, kaip vykdoma denacifikacija.
Kai turi tokį didelį beprotį kaimyną, niekur nesidėsi, reikia į tą beprotybę truputį ir gilintis.