Vytautas Sinica. Masiniai miškų kirtimai – ištekliu laikomos Lietuvos simbolis

delfi.lt

Lapkričio viduryje prie Seimo įvyko protestas dėl masinio miškų kirtimo. Protestuotojus piktina plyni kirtimai ir kirtimai saugomose teritorijose, europiniu lygiu vertingose gamtinėse buveinėse ar net lietuvių tautai istoriškai svarbiose partizanų kovų vietose. Saugomose teritorijose kertama daug, beatodairiškai ir procesas įgauna pagreitį.

Skvernelio reformos pasekmės, „sanitarija“ ir „miškų plotai“

Kritikų teigimu, Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė miškų urėdija sistemingai lengvina miškų kirtimo sąlygas, įteisina tai vis naujose teritorijose. Iš esmės šiandien Lietuvoje miškas saugomas tik rezervatuose, o visose kitose saugomose teritorijose – draustiniuose, nacionaliniuose ir kituose parkuose – kirtimai galimi ir plačiai vykdomi. Tai reiškia, kad visuomenę piktinantys kirtimai yra formaliai teisėti. Lietuvos įstatymai tiesiog nesaugo nuo žmonių ūkinės veiklos faktiškai jokių Lietuvos miškų, išskyrus mažytę dalį, esančią rezervatuose, kurie sudaro vos 1,3 proc. Lietuvos miškų.

Pasityčiojimu tapo vadinamieji sanitariniai kirtimai, vykdomi saugant mišką nuo kenkėjo žievėgraužio tipografo. Šis kenkėjas paveikia spygliuočius, bet ne lapuočius, tačiau kovai su juo visur Lietuvoje buvo pasitelkti plyni kirtimai, švariai išvertę ir lapuočius medžius. Akivaizdu, kad sanitariniai kirtimai tapo pretekstu ir priedanga piktnaudžiavimui, vykdant plynus kirtimus, taip pat ir saugomose teritorijose.

Nuo Sauliaus Skvernelio urėdijų reformos Lietuvoje išaugę miškų kirtimai ir dėl to kylantys protestai sulaukia paradoksalaus atsako, esą miško plotai Lietuvoje tik didėja. Skirtingais laikotarpiais tai formaliai tiesa, tačiau miškas miškui nelygu. Vietoje brandžių ir biologine įvairove pasižyminčių miškų, kurie iškertami, yra atsodinami dažniausiai tvarkingi vienarūšiai medynai, kurie tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl brandos ir rūšinio vienodumo negali tapti biologinės įvairovės šaltiniu. Dauguma buveinių formuojasi tik brandžiame miške, kuriam leidžiama sutrūnyti, formuotis drevėms ir daugybei kitų, tik nesteriliame miške įmanomų bruožų. Miškų politika, iškirstus brandžius miškus pakeičianti monokultūriniais medelynais, kurie bus vėl iškirsti, vos sulaukę šimto ar dar mažiau metų, niekaip nekompensuoja biologinių praradimų.

Kaip dažniausiai ir būna, miškų kirtimo vajaus negalima priskirti kuriai vienai valdžiai. Lygiai kaip, pavyzdžiui, elektros rinkos liberalizavimas, praėjusiais metais kainavęs šimtus milijonų Lietuvos mokesčių mokėtojams, taip ir miškų kirtimas, pradėtas S. Skvernelio Vyriausybės įvykdyta miškų urėdijos reforma. Tada korupcijos urėdijose pretekstu iš daugybės lokalių urėdijų buvo sukurta viena nacionalinė, o tarp jos rezultatų kriterijų iškilo pelningumas. Dabar urėdija vienu metu miškus saugo ir iš jų uždirba. Taip pat skirtingi padaliniai rūpinasi skirtingomis funkcijomis: vieni kirtimu, kiti – priežiūra. Už jokį konkretų mišką kaip visumą neatsako joks konkretus padalinys. Neįmanoma atsakyti, kaip tokia sistema galėtų nesukelti masinio miškų naikinimo. Tai užprogramuota S. Skvernelio reformoje. Jei gydyta urėdų korupcija, vaistas buvo nuodingesnis už ligą. TS-LKD, būdami opozicijoje, šią reformą kritikavo ir žadėjo rūpintis miškais. Tačiau tapę valdžia atidavė sritį liberalams ir ramiausiai stebi, kaip saugomų miškų kirtimų mastai toliau plečiasi, o rekreacinių miškų dalis išlieka maža.

Itin iškalbingai problemos mastą iliustruoja miškų būklė Vilniaus mieste. Vilniečius pašiurpino Verkių regioniniame parke įvykdyti plyni sanitariniai kirtimai, išvertę ir dešimtis ąžuolų, kuriems jokia kinivarpa negrasina. Kirtimai vykdomi ne tik tolimuose užkampiuose, bet ir visiems po nosimi. Dar baisesnis atvejis gresia Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje. Čia pradėti teisiniai žingsniai, kuriais būtų leista 73 hektarus miesto teritorijoje esančio miško tiesiog sunaikinti, paverčiant žvyro ir smėlio karjeru. Vilniaus miesto savivaldybė yra pradėjusi žingsnius, leidžiančius išplėsti saugomą miško dalį ir neleisti miško paversti karjeru, tam pritarta taryboje ir komitetuose. Jau dabar panašu, kad dėl to laukia ir teisinė kova.

Suišteklinta Lietuva

Plačiau nuskambėjo faktas, kad Lietuva yra antra didžiausia pasaulyje IKEA medienos tiekėja. Ne IKEA kerta Lietuvos miškus. Kerta Lietuvos verslininkai, pirmiausia Vakarų medienos grupė, o leidžia jiems Lietuvos įstatymai ir reguliuojančios institucijos. Joks užsienio subjektas nėra kaltas dėl Lietuvos miškų būklės. Kalti mes patys. Su Lietuvos miškais, kaip ir su visa Lietuva, yra elgiamasi kaip su ištekliu. Gyventojai suprantami – ir tai dažnai girdėti viešoje retorikoje – kaip darbo jėga, miškai – kaip medienos ištekliai. 70 procentų Lietuvos miškų sudaro miškai, kuriuose neribojama ūkinė veikla ir kurie tiesiogiai skirti medienos tiekimui.

Svarbu ir kartu sunku įsisąmoninti, ką reiškia Lietuvos suišteklinimas. Iš esmės tai reiškia žvilgsnį, kuriuo žvelgiant į skirtingus Lietuvos aspektus matomas tik potencialus jų kuriamas uždarbis. Miškai yra potencialūs eurai, kuriuos reikia pasiimti. Valstybės tikrąja to žodžio prasme tokioje perspektyvoje apskritai nelieka. Profesoriaus Vytauto Radžvilo žodžiais: „Štai kodėl Lietuvos valstybė yra tuščias kiautas. Ji seniai yra virtusi suišteklinimo agentūra, o jos valdžios pareigūnai veikia kaip užsienio ir vidaus suišteklintojų aptarnautojai ir klapčiukai. Jų etalonu ir tiesiog akis badančiu pavyzdžiu laikytina Gentvilų šeima, pradėjusi tarnystės stambiajam ir anaiptol ne visada skaidriam verslui šeimyninę tradiciją jau nuo glaudaus kadaise signataro bendradarbiavimo su liūdnai pagarsėjusiu EBSW koncernu laikų. Dabar ruošiamasi padaryti naują ir tiesiog milžinišką paslaugą kolonijiniams Lietuvos suišteklintojams – privatizuoti valstybinę miškų urėdiją. Tai būtų vienas iš baigiamųjų Lietuvos valstybės vertimo absoliučiai tuščiu kiautu akordų.“

NS programa

Kaip tokią politiką keisti? Neįmanoma nutylėti, kas apie miškų saugojimą rašoma 2020 metais patvirtintoje Nacionalinio susivienijimo programoje: „36.6. […] Gausinti valstybės teritorijos miškingumą (iki 40 proc.), plėsti saugomų teritorijų sistemą (iki 20 proc. šalies teritorijos) ir didinti jų ekologinį efektyvumą. 36.7. Dabartinis šalies miškų niokojimo mastas verčia imtis ypatingų priemonių šalies miškams išsaugoti: Lietuvoje turi būti masiškai sodinami miškai nedirbamose ir neapgyvendintose teritorijose ir uždrausti plyni kirtimai ir kirtimai saugomose teritorijose. 36.8. Miško plotų didinimas turi būti vertinamas kaip efektyvi kovos su klimato kaita priemonė.“

Nuostata, kad miško plotų didinimas yra kovos su klimato kaita priemonė, sulaukia diskusijų. Yra aiškinančių, kad CO2 emisijas mažina tik jauni medžiai, yra kitų teorijų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kaip tik ir aiškina, kad miškai kertami kovojant su klimato kaitos padariniais. Tuo tarpu klimatologas Justinas Kilpys atkreipia dėmesį į naujausią žurnale „Nature“ publikuotą tyrimą. Jo išvados: „Miškų saugojimas ir natūrali jų branda gali padėti sugerti papildomas 139 gigatonas anglies. Dabar šis potencialas prarandamas dėl miškų kirtimo ir miškotvarkos, paremtos medžių plantacijų auginimu (monokultūrinėje „miško“ plantacijoje biomasė yra mažesnė nei brandžiame natūraliame tokio pat ploto miške). Dar 189 gigatonas anglies būtų galima sugerti atsodinus miškus ten, kur jie jau buvo iškirsti, tačiau tai sudėtinga, nes daugeliu atveju tie plotai jau yra naudojami žemės ūkiui. […] Dabar egzistuojančių senųjų miškų saugojimas yra efektyvesnis būdas užtikrinti natūralų anglies sugėrimą nei naujų monokultūrinių miškų plantacijų auginimas. Miško plantacijų atsodinimas žemės ūkio plotuose dažnai sukuria konfliktus tarp vietos gyventojų, monokultūriniai miškai pasižymi labai maža bioįvairove, prastesniu atsparumu įvairioms ligoms ir kenkėjams.“

Apibendrinimas

Aplinkos ministerijos atstovai jau viešai pripažino, kad vykdant plynus „sanitarinius“ kirtimus padaryta klaidų, to buvo galima ir reikėjo išvengti. S. Skvernelio Vyriausybės pradėtas kirtimų vajus nestabdomas ir dabartinės valdžios. Miškai traktuojami kaip išteklius, realiai saugoma tik 1,3 procento jų plotų. Lietuvos miškų politikai reikalingas esminis posūkis link miško kaip rekreacinės aplinkos suvokimo. Neideologiniam ir šalies ekonomikos nežlugdančiam požiūriui į gamtos apsaugą tai būtų labai sveikas impulsas.

5 3 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
25 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Lietuva žemės ūkio kraštas

Atkūrus nepriklausomybę ir nelikus duoklės maistu Maskvai išaugo galimybės ne kosmetiškai, bet smarkiai didinti miškų plotus ž.ū. naudmenų sąskaita. Ne tik didinti, bet ir jungti mažesnius, vėjo ir civilizacijos triukšmo košiamus miuškelius, į ekologiškai turtingesnius darinius. Galimybės dar labiau padidėjo mažėjant Lietuvoje duonos valgytojų. Tačiau miško šalininkų lūkesčius pakirto tylus ir galingas žemdirbių valstiečių pasipriešinimas. Kad būtų dar tyliau, Valstiečių partija paglemžė po savimi Lietuvos žaliuosius. Lietuva,suprask, ne miškų, bet žemės ūkio kraštas. Kviečiai , konkuruojant su Ukraina ir Rusija, auginami eksportui į kraštus pasižyminčius staigiu gyventojų skaičiaus augimu. Iš kur pertekliniai gyventojai keliasi apgyventi savo maitintojų žemes. Europą, įskaitant Lietuvą. Tačiau Valstiečių partijai dėl to teisintis nereikia . Kaipgi, Lietuva nuo baudžiavos laikų žemės ūkio kraštas, mirsime patys badu… Skaityti daugiau »

blue yellow zov marinie

…kai tik isgirstu zodi…ekologiskas….suima siutas…zinok,kokia nors nesamone jau ir aina…patvarus,itraukus,zaliasis….tfu,pseklionti leftistai satanistai…cia ju slengas griobanas…koktu..

užuojauta

Užjaučiu,bet svarstome ne Tamstos nestabilios psichinės būsenos klausimą

blue yellow zov marinie

…dekui uz uzuojauta,leftiste.Tau pasiseke,kad visa tai sakai man ne akis i aki.Netektum ju.

bet tikrai

viską metus atrodo reikės be eilės svarstyti tavo nestabilios psichinės būsenos klausimą. Žmogui bėda, o mes postringaujame apie kažkokius Lietuvos miškus. Negerai šitaip.

blue yellow zov marinie

..tu,leftiste,kaip tas nugeibelis…apspjauna nugara ir bega,klykdamas….nepagausi nepagausi…..xa xa xa.ziurek,kad begdamas i atvira kanalizacijos liuka neikristum….bus po visam,su visomis kvailystemis…….

nesibaigianti trolio

pilnatis

blue yellow zov marinie

…nesibaigianti gremlino grauzatis menesienoj….pilnatis, vis tik,daro savo..

Tiesą sakai

Biznis yra biznis.Kartu su grūdais išvežė iš Lietuvos ir trečdalį perteklinį gyventojų kiekį ,nes daug duonos už ačiū suvalgydavo ir nieko nesumokėdavo.

Nėra sprendimo

Arba auginame medieną švedams,kitiems vakariečiams nelegalų namų statybai,arba auginame grūdus nelegalams.Negalime likti užsidarę,neutralūs ir nieko neauginti,neprekiauti.

step by step:(

paprasta : visa žemė privalo būt tik valstybinė , jokių „privačių iniciatyvų” ir viršpelnių siekimo iš mūsų visų žemės maitintojos. Kodėl Kanadoj žemė – tik nuomojama. Ir ne bet kam ,o tik kvalikuotiems žemdirbiams , tik konkrečiam valstybės numatytam tikslui pasiekti konkrečiame žemės plote. Yra , suprantama, ir ten savų problemų ,bet tikrai ne tokių ,kaip bemokslio landsbergio šutvės (anas viso labo juk tik profesionalus muzikologas,o ne ž.ū. specialistas. Tiesa – dar turi apsiskaitėlio liežuvį ir profesionaliai mezga ….na pirštais).

blue yellow zov marinie

…viskas teisybe,….bet kodel NS nedalyvavo tam proteste….ogi todel,kad tebutu ateje max. desimt zmoniu nuo NS.Nenorejo demonstruot tokios….jegoooos,patiems geda….taigi,ex.grazius/ir teisingus/ zodzius,susivienijimas neturi ka vienyt net ir tokia,neutralia….tema.Daba apskritai atrodo,kad NS yra is ne desimties neturincia partijele.O gaila,nes nuostatos labai teisingos…..ctoi to paslo ne tak…..

Ne mes kertame savo miškus

Miškus „kerta” didėjanti pasaulinė paklausa medienai ir augančios kainos. Rezultate savo miškus saugo tirtingieji. Japonai,švedai,vokiečiai. Bet tai nereiškia kad jie gyvena be medienos. Turtingieji sukelia miško kainas tiek kad skurdesnieji nebeatlaiko pagundos ir… . Miškai kertami Sibire , Brazilijoje, Afrikoje.. Va taip, tačiau mūsų planeta viena ir jai nesvarbu kad Japonija pavyzdingai saugo miškus bet, sukurdama paklausą, masiškai naikina juos Sibire. Paskutiniais dešimtmečiais japonams smarkiai padeda kinai. o MUMS ATRODO KAD TAI MES KERTAME SAVO MIŠKUS. Dar geriau, kerta koks nors bjaurybė Gentvilas.

blue yellow zov marinie

…sukis turet but…..nukirsk gentvilioka pirmas…..

taip ir turi būti

Kol žemės naudojime karaliauja žemdirbiai valstiečiai, nutildę ir pajungę savam interesui Žaliųjų partiją. O savaiminiai žaliųjų sąjungininkai miškininkai braukia ašarą: ką mes galime, mūsų tik bendruomenė…

blue yellow zov marinie

..neverkit,broliai,viskas bus blogai……

kas atėjo naikinti

tas naikins. Teisinėje valstybėje to nebūtų. Kuo nepotizmas skiriasi nuo banditizmo?

blue yellow zov marinie

…ir bletkerizmo…

Mėnulis tikras brolis jo

Bolševikai apsidraudžia iš anksto, kad jokių partizanų…
https://www.youtube.com/watch?v=Bvz7pJ08qSk

paprasta ekonomika

mišką kirsti pelningiau negu kasti bulves. Bet užtai kas rudenį kasamas bulves auginti pelningiau, negu 70 metų augantį mišką

blue yellow zov marinie

,,ant 70…reik iskirst visa gentvilainiu familija…kad daugiau tokiu neuzaugtu ant liewawos….

Viskas apskaičiuota

Mišką kirsime ištisus metus,kas metais,kol nebeliks miško,po to 70 metų auginsime bulves,kol kitas miškas užaugs.

Balsuojame

Čia spaudžiame ,,pliusą” – Aš pritariu TOKIAM miškų kirtimui.

Balsuojame

Čia spaudžiame ,,pliusą” – Aš prieš TOKĮ miškų kirtimą.

ReMix
25
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top