Veidaknygė
Kartais viskas labai paprasta. Žmonės arba pajėgūs ir tinkami darbui, arba ne. Lietuva sistemingai deleguoja į Europos Parlamentą darbui ten netinkamus, nemotyvuotus žmones. Skandalistus be išminties ir dinozaurus be motyvacijos. Uspaskichus, Jakeliūnus ir Tomaševskius, anksčiau Paksus. Todėl Lietuvoje rinkti atstovai paskutiniai ES pagal aktyvumą. Tik iš mandagumo nededu posėdyje miegančios Maldeikienės nuotraukos.
O kodėl pagaliau nepadarius priešingai? Kodėl nenusiųsti į Europos Parlamentą motyvuoto ir kompetentingo žmogaus, kuriam labai rūpi Europos politikos reikalai ir kuris juos išmano?
Profesorius Vytautas Radžvilas dešimtmetį vadovavo Europos studijų katedrai Vilniaus universitete, dėstė su ES susijusias disciplinas, skelbė mokslines publikacijas – tiek politologines, tiek filosofines, buvo ES temai skirtų baigiamųjų darbų vertinimo komisijose. Realiai tai yra žmogus, vadovavęs didelei daliai ES tyrimų Lietuvoje. Nėra ar bent man nežinoma kompetentingesnio kandidato EP rinkimuose.
Kartu tai žmogus, kuriam ES klausimai eūpi tiek, kad atvirai kalbėdamas apie ES problemas nepagailėjo ir dėl to prarasti darbo (google „Radžviliada“). Mat bent VU buvo nusistovėjusi norma, kad ES šventa ir nekritikuojama, o kritiškos kalbos yra arti šventvagystės. Radžvilui ES ir Europos likimas rūpi labiau nei asmeninė gerovė, tai banalus faktas.
Labai dažnas, turbūt esminis nesusipratimas apie jį ir kartu apie mus, yra kad Radžvilas ir Nacionalinis susivienijimas neva yra prieš Europos Sąjungą, nori jos griūties ar išstojimo. Visus taip teigiančius paraginu rasti bent vieną tokį pasisakymą. Neranda, nes to nėra buvę. Yra priešingai. Šiemet „Neredaguota“ laidoje paklaustas, ar nėra prieš ES, Radžvilas atsakė paprastai: nesu beprotis. ES ydas jis kritikuoja, nes nori, kad ji išliktų, bet supranta, kad tokia silpna, ideologizuota ir užvaldyta leftistų ES yra pavojinga pati sau ir rizikuoja subyrėti, nors Lietuvai tai nenaudinga ir mes to nenorime. Visa ES kritika yra ne tik dėl teisingesnių politinių sprendimų, bet ir dėl jos išsaugojimo.
Nes – tą ir aš pats šneku jau bent 8 metus – jeigu toliau sieks centralizacijos ir nesiskaitys su šalių senbuvių visuomenės nuotaikomis ir suverenumo siekiu, ES rizikuoja subyrėti. Centralizacija gali baigtis griūtimi. Iki Brexit tas galėjo skambėti juokingai, bet dabar nebeturėtų. Macronas yra sakęs, kad neleidžia narystės referendumo Prancūzijoje, nes jo manymu, išstotų ir prancūzai. Tas pats ne vienoje kitoje šalyje.
Todėl aptingusiai ir savo sultyse verdančiai ES viršūnėlei reikia permainų, naujų idėjų, kritiško žvilgsnio ir šviežio kraujo. Skambės gal kam ironiškai, bet prof. Radžvilas yra tas šviežias kraujas. Jis yra priešingybė tiems savo bendraamžiams, kurie į Briuselį važiuoja geros pensijos. Jis važiuotų ten pakovoti už Lietuvos ir Europos išsaugojimą.
Tad pakeiskime Maldeikienę Radžvilu!
Politinė reklama, akivaizdu.
