Vytautas Sinica. Pasirinkimas katalikams – priešintis arba prisidėti prie tikėjimo naikinimo

Pro Patria

Naujas TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad „partija liausis kariavusi kultūrinius karus“. Įdomu, ką apie tai mano katalikai, kai eilė žymiausių katalikų politinių mąstytojų šiandien kalba apie neišvengiamą ir prieš pačius katalikus nukreiptą kultūrinį karą, kurio jie nepradėjo ir kuriame dalyvauja ne savo noru. G. Weigelis rašė, jog Europoje vyksta du religiniai karai – tarp tradicinio mąstymo žmonių ir pasiruošusių žmogų perkurti bei tarp šių tarpusavyje kariaujančių europiečių ir savo pasaulėžiūra vieningų trečiojo pasaulio imigrantų. Jokia paslaptis, jog būtent tikintieji, Europoje – pirmiausiai katalikai, pralaimi pozicijas visuose šio karo frontuose, o nominaliai krikščioniškos partijos jų seniai nebeatstovauja. Krikščioniškąją demokratiją savo pavadinime talpinančios partijos pasitraukimas iš „kultūrinių karų“ tegali reikšti politinę kapituliaciją, nes puolimas prieš krikščionybę ir jos skleidžiamą kultūrą dėl to tikrai nesiliaus.

„Šiandien reikia politikų, kurie turėtų labai aiškią poziciją tradicinės šeimos ir gyvybės klausimais“ – kone atsišaukė J.E. Sigitas Tamkevičius. Neišvengiamai vykstančiame kultūriniame kare Bažnyčia seniai užėmusi išimtinai vien gynybines pozicijas, o jos atstovai yra nuolat puolami vis naujomis formomis. Trečiajame pasaulyje krikščionys naikinami fiziškai, Vakarų šalyse – kaip lygiavertį balsą turintys piliečiai. XXI amžius atnešė naują šio puolimo etapą. Tariamu „valstybės ir Bažnyčios atskyrimu“ (Lietuvos Konstitucijoje tokio nerasite) anksčiau besirėmusi sekuliari kairė meta šalin tuščias deklaracijas apie šį atskyrimą bei religijos laisvę ir pradeda aktyviai kištis į pačių tikinčiųjų reikalus – jų privatų gyvenimą ir religinių bendruomenių veiklą. Tai nuoseklu, nes šiandien Vakaruose įsigalėjęs antikrikščioniškas marksizmas yra išaugęs iš liberalizmo ir jį „peržengia“ savo agresyvumu naikinant „krikščionybės atgyvenas“.

Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui priklausęs vyskupas Jonas Kauneckas neseniai reziumavo, kad sovietmečiu tas pačias tikinčiųjų teises gynėme daug aktyviau ir drąsiau nei šiandien, kai grėsmė joms kyla subtilesnėmis formomis. Bent vienu požiūriu, šis krikščionybės puolimas nesiskiria nuo vykdyto sovietmečiu: tada „tarybų valdžia“ pabrėždavo, jog yra pasiruošusi „konstruktyviai bendradarbiauti“ su lojaliais režimui ir „pozityviai priimančiais pažangius socialistinius pertvarkymus“ krikščionimis pasauliečiais ir dvasininkais. Šiandien įvairiomis priemonėmis sėkmingai formuojama būtent tokia krikščionių padėtis valstybės gyvenime. Tikintieji šioje situacijoje dairosi į savo ganytojus, tačiau dažnai jų gretose neranda tos telkiančios lyderystės, kurios ieško.

Už fronto linijos

Iš pažiūros paradoksalu, bet iš tiesų logiška, jog tokie ganytojai iškyla būtent ten, kur katalikų pozicijos labiausiai apleistos, o laicistine virtusios valstybės puolimas peržengia visas nuolankių katalikų kantrybės ribas. Šiandien „New York Times“ rašo, jog katalikams laikas atsisakyti savo „atsilikusių“ pažiūrų seksualinių mažumų atžvilgiu ir džiaugtis jiems paliekama pamaldų laisve („freedom of worship“). Realiausia kandidatė į JAV prezidentus Hilary Clinton Niujorke skelbia, kad „religiniai įsitikinimai, smerkiantys „reprodukcines teises“, privalo būti pakeisti politine valia“. Abu šie atvejai – tai jau net nebe religijos laisvės suvaržymas. Tai kišimasis diktuojant pačios religijos mokymo turinį.

Kitoje JAV pakrantėje San Francisko arkivyskupas, 56-erių Salvatore Cordileone stoja į drąsią ir atvirą kovą prieš tokį valstijų katalikams primetamą požiūrį ir tampa pavyzdžiu pirmiausiai Europos šalių dvasininkams. Šių metų vasario 3 dieną savo arkivyskupijos katalikiškose mokyklose S. Cordileone nurodė dėstyti katalikų Bažnyčios mokymą atitinkančią programą lytinio gyvenimo, šeimos, kontracepcijos, abortų ir kitais klausimais. Kartu jis paskelbė, kad katalikiškų mokyklų darbuotojai ir siekiantys jais dirbti turės laikytis Bažnyčios mokymo ir viešai jam neprieštarauti. Paprastai tariant, arkivyskupija formaliai pareikalavo to, ko visada buvo tikimasi katalikiškose mokyklose.

Vasario 17 dieną grupė Kalifornijos politikų, visi demokratai, viešu laišku pareikalavo Cordileone atšaukti pakeitimus, kuriuos laiko diskriminaciniais. Arkivyskupas į tai atsakė, kad kiekvienas darbdavys turi teisę įdarbinti žmones, kuriuos laiko tinkamais darbo tikslui. „Ar demokratų partija įdarbina žmones, kurie viešai prieštarauja jos pozicijai?“ – klausė S.Cordileone.

Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis seksualinės revoliucijos sostinėje. Prieš arkivyskupą pradėta viešųjų ryšių kampaniją, jai vadovauti pasamdytas specialistas, gelbėjęs „Chevron“ įvaizdį po sukeltų ekologinių katastrofų Kalifornijoje ir Ekvadore. Suorganizuoti nepatenkintų mokytojų ir pamaldas lankančių, tačiau Bažnyčios mokymą ignoruojančių „liberalų katalikų“ protestai, užsakytos publikacijos didžiausiuose miesto leidiniuose, pasirašytas viešas laiškas, prašantis popiežių atšaukti esamą arkivyskupą. Jį palaikantys piliečiai tuo tarpu surinko per 55 tūkstančius parašų po kreipimusi, smerkiančiu arkivyskupo puolimą ir remiančiu patį S.Cordileone. Drąsa ginti Bažnyčios mokymą ir negalėjo baigtis kitaip nei atvira kova.

Ilgalaikis lyderis

Aptartas epizodas yra viso labo kraštutinis pavyzdys nuolatinio politinio spaudimo San Francisko arkivyskupui, kuris nesiliauja skatinęs katalikų dalyvavimo valstybės viešajame gyvenime. 2002 m. Jono Pauliaus II paskirtas San Diego vyskupu augziliaru, 2009 m. tapęs Oklando vyskupu, o 2012 m. – San Francisko arkivyskupu S.Cordileone padarė gana greitą karjerą. Būdamas kanonų teisės žinovu, studijavęs teologiją Romoje, reguliariai aukodamas tridentines mišias ir kategoriškai laikydamasis Bažnyčios mokymo, jis greitai patraukė Benedikto XVI dėmesį. Būdamas vietinės Kalifornijos šeimos palikuonis ir ispanakalbis jis tapo mėgstama ir telkiančia asmenybe etniškai mišrioje arkivyskupijoje, kur meldžiamasi 13 kalbų, o ispanakalbiai sudaro beveik pusę katalikų. Galiausiai būdamas jautrus socialiniams klausimams, dėmesingas vargšams ir imigrantams, jis neabejotinai atitinka ir Pranciškaus „neturtingos Bažnyčios“ viziją. Žodžiu, tikras turtas vietos tikintiesiems ir Bažnyčios vadovams, o kartu – ir tikra rakštis, kurios taip lengvai nepavyks ištraukti demokratų partijos aktyvistams.

Būtent demokratų partijos veikėjai ir nuolatiniai rėmėjai buvo pirmose kampanijos prieš S.Cordileone gretose. Abortų pagal pageidavimą („on-demand“) ir kitų „reprodukcinių teisių“ gynėja Nansi Pelosi ir kiti demokratai ne tik finansavo ir organizavo arkivyskupo puolimą. Ne pirmus metus būtent ji reikalauja arkivyskupą nedalyvauti kasmetiniuose žygiuose už gyvybę ir už šeimą Vašingtone ir kituose šalies miestuose. Tačiau S.Cordileone nuo 2011 metų yra JAV katalikų vyskupų konferencijos santuokos gynimo komiteto pirmininkas ir nesileidžia į diskusijas ar kompromisus su Bažnyčios mokymu šia tema. Užtikrinimą, kad santuoka išliktų apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga, jis laiko savo ir šio komiteto misija.

S.Cordileone tikrai užsidirbo šias pareigas. Mažai kam žinoma, jog 2008 metais Kalifornijoje, tuo metu jau įteisinusioje vienalytes „santuokas“, įvyko referendumas dėl vadinamojo „aštuntojo pasiūlymo“ („proposition 8“). Referendumu buvo siūloma apibrėžti, kad Kalifornijoje galioja tik tarp vyro ir moters sudaryta santuoka. Ir nors Kalifornija, o ypač San Franciskas yra seksualinių mažumų judėjimo ir pačios seksualinės revoliucijos lopšys, referendumas ne tik kad įvyko, bet ir pasiekė savo tikslą: 7 milijonai (52,24%) Kalifornijos gyventojų balsavo „už“, o 6,4 milijono (47,76%) – „prieš“ pasiūlytą pataisą. 2013 metais Kalifornijoje vėl įsiteisėjo Aukščiausiojo Teismo sprendimu legalizuotos vienalytės „santuokos“. Tuo procedūrinė demokratija patvirtino, jog tariamai gerbiama piliečių valia yra bereikšmė prieš naujosios ideologijos įgytą teisinę galią. Tačiau ši akcija atskleidė kairiesiems itin nepatogų faktą, jog net Kalifornijoje dauguma gyventojų yra prigimtinės šeimos sampratos pusėje. Būtent tuometis vyskupas S.Cordileone buvo šios akcijos centre, suvaidinęs lemiamą vaidmenį tiek rengiant pataisą, tiek renkant lėšas pilietinei kampanijai.

„Liberalūs katalikai“ ir kiti iššūkiai

Salvatore Cordileone yra tobulas pavyzdys dvasininko, kuris veiksmais įkūnija vedančios ir kuriančios, o ne užsidarančios ir prisitaikančios Bažnyčios idėją. Jo ganytojiška veikla ir pilietinė drąsa verta ypatingo dėmesio dėl itin sudėtingų sąlygų, su kuriomis tenka susidurti katalikų Bažnyčiai laisvamanėje Kalifornijoje. Šios valstijos gyventojai rečiau vidutiniškai JAV tiki Dievo egzistavimu, rečiau laiko religiją svarbia savo gyvenimo dalimi. Valstijos stambus verslas ir žiniasklaida yra dominuojami radikaliai antikatalikiškų pažiūrų asmenų, kurie pinigais ir viešais pasisakymais nuolat remia antikatalikiškas iniciatyvas.

Net formaliai gausi atrodanti šios valstijos katalikų bendruomenė (31% visų gyventojų) kaip ir visur Vakaruose didele dalimi yra užkrėsta „liberalios katalikybės“, atmetančios Bažnyčios mokymą ir tikinčios tuo, kuo norima ir išsirankiojama tikėti, virusu. Susidūrę su įtampa tarp tikėjimo ir antikrikščioniškos valdžios reikalavimų daug save katalikais laikančių žmonių sąmoningai pasirinko kolaboravimo taktiką ar buvo išugdyti jos dvasioje. Tokie liberalūs katalikai, iš principo susitaiko su krikščionybės teisiniu stūmimu iš viešojo gyvenimo į privačios erdvės kalėjimą ir priima vyraujančios liberalios ideologijos nuostatas, kurios iš esmės neigia ir griauna krikščioniškojo tikėjimo principus. Neišvengiamą prieštaravimą tarp tokių nuostatų jie prieš save ir kitus pateisina demokratijos ar tolerancijos reikalavimais. Tokie žmonės tampa savotišku Trojos arkliu pačios katalikų bendruomenės viduje, nes viešumoje tariamu „katalikų“ balsu kritikuoja bandymus atstovauti vienintelį Bažnyčios mokymą.

Tačiau ir tokiomis sąlygomis įmanoma veikti ir nepalūžti prieš kylančias propagandos ir šmeižto kampanijas. Prieš S.Cordileone taip pat ieškota kompromituojančios medžiagos, tačiau pavyko išspausti tik faktą, jog kartą jis buvo sulaikytas išgėręs už vairo. Kadangi sulaikomas elgėsi idealiai, girtumas buvo menkas, o atsiprašymas – greitas ir nuoširdus, įtikinamo skandalo iš to išspausti politiniams oponentams taip pat nepavyko. JAV publikai daugiau nei aišku, kad nėra žmogaus be nuodėmės.

Akivaizdu, jog Bažnyčiai stoti prieš ją į kampą stumiančią laicistinę valstybę lengviau tada, kai ji pati sugeba būti pavyzdžiu ir išlikti autoritetinga. Lietuvoje daug kalbama apie nedorai gyvenančius, į materialinius turtus, o ne į ganytojišką veiklą orientuotus kunigus. Kiekviena dvasininkų klaida ir paslydimas nuskamba žiniasklaidoje kaip pirmos svarbos įvykis. Prožektoriai atsukti į kunigų klaidas, bet ne į gerus darbus ir tai tikrai nepasikeis. Vis dėlto ir tokiomis sąlygomis Lietuvoje Bažnyčia išlieka institucija, galinčia ir privalančia rodyti pavyzdį tikintiesiems ir visiems kitiems, kurie, net ir nebūdami religingi, puoselėja moralės nuostatas, sutampančias su Bažnyčios mokymu. Nors ir gausi, ši visuomenės grupė ir Lietuvoje vis mažiau atstovaujama, o patiems tikintiesiems, juo labiau dvasininkams, neformaliomis priemonėmis draudžiama reikšti savo pilietinę poziciją ir lygiai su visais dalyvauti sprendimų priėmime.

Pasirinkimo kryžkelė

Vatikano II susirinkimo sprendimas pripažinti religijos laisvės principą, kai to daryti nesutiko net dalis Europos pasaulietinių režimų, šiandien akivaizdžiai atsigręžia prieš pačius katalikus visame Vakarų pasaulyje. Tai nuoseklūs šio principo padariniai ir nėra abejonių, jog katalikų padėtis viešajame gyvenime ir toliau blogės, o jų laisvės sritis bus ir toliau siaurinama (kaip tai vyksta – klausimas, reikalaujantis atskiro straipsnio).

Matant, jog partijos vis labiau apleidžia tikinčiųjų politinį atstovavimą, jų išlikimas lygiateisiais visuomenės gyvenime visiškai priklauso nuo jų pačių sugebėjimo telktis ir atstovauti save. Tam beveik neišvengiamai būtinas stiprus dvasininkijos ir pilietinių judėjimų bendradarbiavimas ir pirmųjų aktyvus vaidmuo. Liberalioje valstybėje katalikams kol kas leidžiama ramiai praktikuoti tikėjimą privačioje erdvėje – namuose, šeimoje, bažnyčioje. Tačiau kaip piliečiai, tikintieji susiduria su pareiga laikytis vis dažniau krikščionybės normoms prieštaraujančių įstatymų normų ir yra baudžiami, kai renkasi paklusti sąžinei, o ne įstatymui. Kaip ir sovietmečiu gyvenama susidvejinus tarp saugios privačios ir apsimestinės viešosios erdvės. Dvasininkai Europos šalyse žino šį nerašytą susitarimą ir bijo išlipti iš jiems primestos siauros „komforto zonos“.

Bet kokie bandymai šias primestas tikintiesiems ribas išplėsti iš tiesų bus skausmingi ir neišvengiamai iššauks dar didesnį marksistinės pasaulėžiūros jėgų, pirmiausia, žiniasklaidos puolimą prieš Bažnyčią. Tačiau susitaikymas su tikintiesiems primestomis privataus tikėjimo ribomis reiškia, kad tos ribos lėtai ir užtikrintai trauksis JAV ir Vakarų Europos šalių pavyzdžiu. Mus priėmusiuose Vakaruose, kaip ir Lietuvoje sovietmečiu galimos dvi nuostatos susidūrus su vis stiprėjančiu religijos slopinimu – susitaikyti ir pačiam dalyvauti naikinant arba gintis ir kovoti už tikėjimo ir Bažnyčios laisvę. Lietuvos Bažnyčios ir tikinčiųjų taip pat laukia šis pasirinkimas.

propatria.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
75 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
noo

lai įveda religijų istoriją. O užaužaugę vaikai gali patys pasirinkti tikėti ar netikėti ir kuo tikėti.

Letas Palmaitis

Esmė giliau nei rašoma. Tikėjimas priklauso asmens sąžinei. Brovimasis į sąžinę eina lygiagrečiai su asmens paneigimu kuriant pasaulinį elektroninį biorobotų konclagerį. Tai Antikristo epocha, kada naujoje technikos pakopoje tarsi atgyja senovės romėnų reikalavimas aukoti įstatymines aukas pagonių dievybei (imperatorių pakeitusiam Visuomenės Labui, nustatomam „nedorėlių sueigos” balsų dauguma). Pasipriešindami savo gyvybės kaina, romėnų laikais krikščionys iškėlė D-viškąją Tiesą aukščiau reliatyvių žmogaus tiesų ir aukščiau pačios gyvybės, o tuo įtvirtino savo teisę PASItikėti D-vu, kaip Kristaus žadėtąja Laisve. Panašiai D-vo Tiesą savo gyvybe gynė ir Sinajaus Sandoros žydai (pvz., kovoje su Antiochu Epifanu). Tikėjimas D-vo Apreiškimu iš tikrųjų niekuo nepanašus į apeigines magiškas pagonių religijas, bet yra asmens gyvenimo būdas (šitai itin pabrėžia prieš globalizmą sukilęs sakafitų islamas). Sodomodemokratinius globalistus erzina būtent… Skaityti daugiau »

Konkrečiai

Lietuvoje nepageidaujama darosi senatvė,kuri ir ugdo jauniems vertybes-pakantumą,rūpestį,pagalbą…Bet gal jauni nepasens…

Antanas

Tyla ne visada gera byla. Tokia tylinčios bažnyčios padėtis ( bažnyčia neina su Dievo tauta – referendumai, finansinis Valstybės praradimas ) šiandieną manau tenkina posovietinę valdžią ir bažnyčia manau laukia malonių jau ne iš Dangaus o iš valdžios nes ji arčiau.

sigitas

Gerbiamieji, kada katalikų bažnyčia mokė pažinti Tikrąją Tiesą, pagal Šv.Raštą? juk tai Kurėjo laiškas visai žmonijai,kurį reikia kasdien skaityti,gilintis ir pažinti Gyvajį Dievą, kuris turi savo vardą. Katalikų bažnyčia jo labai bijo.Ir išvis ji nesivadovauja Šv Raštu o prikūrė savų įstatymų. Ji visada ištvirkavo su valdžiomis, kaip tik buvo proga. Visų netikrų religijų likimas vienas,ateina galas.

ha ha  to noo...

gal kokiais 1997 varčiau programas mokykloms. Ypač sudomino didžiulis skirtumas tarp tikybos programų rusų mokykloms ir lietuvių katalikų mokykloms. Toks įspūdis, kad kažkas tyčia siekia katalikų vaikus atpurtyti nuo religijos. Programose besikartojantys poteriai su šiek tiek katekizmo. Nenuostabu, kad dėstyt puolusios davatkos atpurtė vaikus ir jie rinkosi etikos pamokas.
O štai rusų mokyklų programos nustebino. Tikėjimo dalykai ir religijos pamokos paruošta griežtai pagal vaiko raidos lygį. Biblija pristatoma sudominant vaiką ir lygis pamažu keliamas kol aukštesnėse klasėse imama dėstyti religijos filosofija bei supažindinama su kitomis konfesijomis.
Taigi, išvadą galime daryti tokią: nieks kits čia nekalts, mergužėle tu pati…
ha ha 🙂

ha ha

Eilinį kartą Letas Palmaitis prieštarauja pats sau.
Kaukazo modžahedai yra sulafitai (vahabitai), o ne šiitai, kaip, pvz., Irano vadovybė arba HAMAS.
Salafitai (vahabitai), kurių tikėjimas reikalauja išnaikinti ne tik netikėlius (kafirus), bet ir musulmonus, kurie „atsimetė nuo „tikrojo islamo” (munafikus).

Politiškai salafitai siekia įkurti vieną pasaulinę islamo valstybę ir vieną pasaulinę islamo tautą – ummą. Todėl salafitai nepripažįsta nacionalinių valstybių ir nacionalinių judėjimų, vadinasi jie kovoja už globalizmą, kurio dedasi taip nemėgstąs Letas palmaitis.
Greičiausiai jie tėra globalistų įrankis kuriant AZIJOS SĄJUNGĄ.

Vertikalė

Autorius užsimena apie Pranciškaus „neturtingos Bažnyčios“ viziją. Letas tuoj priminė, kad gėrisi vertikalia Bažnyčios struktūra. Rusai irgi gėrisi Putino valdžios vertikale. Vertikalė yra kuolas. Smailus. Sėdintis viršuje kenčia vienaip, o kuolo persmeigtieji apačioje kitaip. Kančių energijos ištekliai neišsemiami todėl klęsti kentėjimų verslai. Absoliuti monopolininkė yra Bažnyčia, kuri žada po mirties palengvinti kančias tiems, kas susimokės už mišias.

internauts

gal būt mes per mažai žinome apie KAUKAZO EMIRATĄ, kurio oficiozinį leidinį KAVKAZCENTER skaito (o gal ir rašo jam) letas Palmaitis. Dėkot už tai matyt turim savo „nepriklausomai” spaudai. Man šis portalas nepasiekiamas. Kiek žinau, tai salafitų emiratas. O jų pasaulyje yra apie 50 milijonų. Keista, bet daugiausia prorusiškoj indijoj. Ir šie salafitai dar pasidalinę į taikius „puristus”, „politikus” ir galvų piovėjus teroristus džihadistus, kurie ir Rusijos visose teraktose dalyvavo. O „taikieji puristai ” su „politikais’ neva dalyvavo Islamo pavasario revoliucijose. Vienam Izraelio laikraštyje po tų revoliucijų buvo rašoma: na, laimėjom, o kas toliau? (neduosiu Palmaičiui nuorodos, nes „šaltinį” pamiršau. Lai pats dažniau pabraidžioja po Izraelio spaudą. Kaukazo emiratas organizavo pasipriešinimą Sirijoj, sako wikipedia. Dedasi einąs ir prieš JAV ir… Skaityti daugiau »

vot tai integracija

per SKUMBA SKUMBA KUNKLIAI gegužės visus Lietuvos svečius „usžsienin” nugrūdo:

Trakų Vokės dvaro sodyboje (Žalioji a. 2a)
20.00 val. Anos šalies svotai. Festivalio užsienio folkloro grupių koncertas (Suomija, Gruzija, Karelija, Olandija, Iranas, Latvija, Ukraina).
etno.lt

profanas

jei velnias yra mūsų klaidų simbolis, tai durni visi – tiek musulmonai, tiek katalikai. Kažin ar kas besurastų tarp šių konfesijų bent 10 tikrų išminčių.

suu

Su artėjančia Valpurgijos naktim. Nepamiršt šeivamedžio…

L. Palmaitis: diskusijų lygis

Internautas su haha bei vertikale (jeigu jie visi ne tas pats) demonstruoja eilinį „sugebėjimą” „skaityti” priešingai tam, kas parašyta. Jei teigta, kad katalikų bendruomenė yra vertikali struktūra, o todėl pasipriešinimas įmanomas tik iš viršaus, negi tai „gėrėjimasis vertikalia struktūra”? KURRR sakiau, neva Kaukazo mudžuahidai… šiitai? Įtariu, kad tokio pobūdžio „atsakymai” yra tyčinis skaitytojų dezinformavimas (painiojimas), nes juk negali rašantieji būti visiški idiotai! Kodėl internautui neprieinamas KAVKAZCENTER? Jei sėdi ruskijoje – taip, ten blokuojamas. Bet čia Lietuvoje puikiai atsidaro iš bet kur (problemiška atidaryti per Torą, nes reikalaujama „capchos”, t.y. savo kompo parodymo, bet juk sakiau: atidarinėkite per Google Translate!) Profesionaliai atrodo internauto klausimas, ar ir aš rašau Kavkazcentrui. Mat kažkam labai rūpi sužinoti, kas siunčia tenai informaciją apie Lietuvą. Mano… Skaityti daugiau »

Letas Palmaitis: taisymas

mudžahidai

Taisymas

– mudžahedai. Mudžahidas – vienaskaita, mudžahedai – daugiskaita.

Letas Palmaitis Taisymasui

Genialus humoras, sveikinu! Literatūrinėje arabų kalboje tik 6 funkciniai balsiai (vad. fonemos): trumpi ir ilgi a, i, u. Jų tarimas priklauso nuo kaimyninio priebalsio, t.y. priklausomai nuo kaimynystės, tie balsiai (išlaikydami minėtą trejopą funkcinį atpažinimą) gali realizuotis kad ir e, o ar kaip kitaip. Įprastoje rašyboje nėra balsinių ženklų (įbalsinimo), tačiau yra privalomų būdų, kuriais žymimi ilgieji. Semitų šaknis yra abstraktybė, susideda tik iš priebalsių. Šaknis ghd (gž-h-d) yra susijusi su pastangos sąvoka: gahada (džàhada) „jis stengėsi, triūsė” – gahadtu (džahàdtu) „stengiausi” jaghadu (jàdžhadu) „jis stengsis” – aghadu (àdžhadu) „stengsiuosi” gihād-un (vardininkas) (džihād) „pastanga, džihadas” (-n nežymimasis artikelis, žymimasis al- eina iš priekio) gāhada „jis kariavo”, gāhàda-hu [kirtis kaip lotynų kalboje!] „jis kariavo su juo” – jugāhidu „jis kariaus”, jugāhìdu-hu… Skaityti daugiau »

rūpūs miltai

mielam Vytautui Sinicai,
jei tikėjimą įkūrė žmonės, tai jų galioje jį ir sunaikinti.
bet jei jis mūsų prote įrašyts Auksčiausiojo, tai ne žmogaus valioj jį sunaikinti.
todėl tik visiški kvailiai gali jį ginti kalaviju.
Dievo Žodis – tai vienintelis kalavijas kuriuo galima naudotis. Ir ne tikėjimo apgynimui, bet netikėlių gelbėjimui.

Gebiamam Letui

rūpūs miltai, pats pakeliate temą, o kai kas bando į ją gilintis, imat skųstis, kad jus bandoma sukompromituoti. Jei taip reiškiasi jūsų mylima „vertikalė”, tai „košė” smaigalyje sėkmingai nuleidžiama į apačias. Ir tai vadinama „totalitarizmu”.
nejau tikrai manot, kad iš apačios į viršų pakilęs smaigalys yra arčiau Dievo?
o aš tikiu, kad „visa valdžia nuo Dievo” būna tik tuomet, kuomet ji renkama demokratiškai, t.y. renkama daugumos supratingų piliečių ir skaidriai. Šiandieninę demokratiją kompromituoja oligarchija, kuri irgi dangstosi demokratijos vardu. Kai demokratija išsigimsta į oligarchiją, perspektyvoje jos laukia išsigimimas į totalitarizmą.

ha ha

tik bepročiai neotrockistai-globalistai gali palaikyti „islamo valstybę”, kuri, prisidengdama fundamentalistine Islamo religija, siekia sunaikinti valstybių sienas. Jau senai harvardistai, tokie kaip Huntingtonas, projektuoja „civilizacijų susidūrimą” su Pasauline apokalipse. Trockio „proletariato diktatūra” tiesiog pakeista į kitą diktatūrą. Pasinaudos naivuoliais, kad įtvirtintų savo „naująją tvarką”. Ir tiek.

salafitai

Irako ir Levanto Islamo valstybė, kaip ji tada vadinosi, praeitų metų birželį užgrobė Irako miestą Mosulą, o dabar kontroliuoja teritoriją, didesnę už Britaniją. Šios organizacijos lyderiu nuo 2010 metų gegužės yra Abu Bark al-Bagdadi. Praeitų metų liepos 5 dieną jis pasirodė Al-Nuri mečetėje Mosule ir perskaitė pamokslą Ramadano proga kaip pirmas kalifas (kalifato valstybės vadovas) per ilgus metus. Jis tapo musulmonų vyriausiuoju vadu. Tada sustiprėjo džichadistų antplūdis iš viso pasaulio, kuris šiandien pasiekė neregėtus mastus ir tempus. Ir šis antplūdis tęsiasi. Natūralu, kad pasaulis apie Islamo valstybę mažai ką žino. Tai atsiskyrusi „karalystė”, į kurią, išskyrus džichadistus, mažai kas važiuoja ir iš kurios apskritai mažai kas grįžta. Ši valstybė atmeta taiką iš principo, trokšta genocido ir laiko save artėjančios pasaulio… Skaityti daugiau »

salafitai

Islamo valstybė kyla iš tam tikros islamo srovės. Jos iškilimas kur kas mažiau panašus į „Brolių musulmonų“ triumfą Egipte (Islamo valstybė juos laiko atsimetėliais) ir kur kas labiau panašus į beviltiškos alternatyvios realybės realizaciją, kurioje sektos vykdo masines savižudybes. Tik šį kartą tokia sekta ima valdžią ne prieš kelis šimtus žmonių, o prieš 8 milijonus.
.
Įvairūs Islamo valstybės šalininkai iki šiol Osamba bin Ladeną vadina „šeichu Osama“ – tai yra garbingas vardas. Tačiau džichadizmas evoliucionavo nuo Alkaidos žydėjimo laikų 1998-2003 metais ir daugelis džichadistų dabar su panieka žiūri į tos grupuotės tuometines užduotis ir jos dabartinę vadovybę.

salafitai

Islamo valstybės vadovai su panieka kalba apie „modernizmą“. Jie tvirtina, kad negali nuklysti ir nenuklys nuo tų nurodymų, kuriuos užtvirtino pranašas Mahometas ir jo ankstyvieji pasekėjai. Jie dažnai naudoja išsireiškimus ir kodinius žodžius, kuriuos nemusulmonams sunku suprasti ir jie atrodo senamadiški. Tačiau tai yra nuorodos į konkrečias ankstyvojo islamo tradicijas ir tekstus. * Štai vienas pavyzdys. Rugsėjo mėnesį pagrindinis Islamo valstybės oficialusis atstovas šeichas Abu Mahometas al-Adnani paragino Vakarų šalių musulmonus, tokių kaip Prancūzija ir Kanada, ieškoti kitatikių ir „triuškinti jų galvas akmenimis“, nuodyti juos, traiškyti automobiliais ir „naikinti jų pasėlius“. Šiuolaikinėms ausims šios biblijinės bausmės (užmėtymas akmenimis ir pasėlių naikinimas) skamba ganėtinai keistai šalia šiuolaikinio kurstymo žudyti transporto priemonėmis. Iš tikrųjų Adnani antrino pranašui Mahometui, kuris liepė neliesti šulinių… Skaityti daugiau »

salafitai

Lapkritį Islamo valstybė išleido informacinį-reklaminį klipą, kuriame pareiškė, kad kildina save iš bin Ladeno. Taip pat savo tiesioginiu protėviu pripažino „Alkaidos Irake“ lyderį Musab al-Zarkavi (Musa’b al Zarqawi), kuris vadovavo organizacijai 2003-2006 metais iki pat savo žūties. Po jo buvo dar du lyderiai iš lauko vadų. Galiausiai atėjo laikas Bagdadi, kuris buvo paskelbtas kalifu. * Zarkavi pagal fanatizmą perspjovė savo ideologinį mokytoją Abu Mahometą Makdisį (Abu Muhammad al Maqdisi) tiek, kad tas ėmė jam reikšti priekaištus. Zarkavi turėjo polinkį rengti kruvinus spektaklius ir jautė neapykantą kitiems musulmonams, kuri privesdavo prie jų žudymo. Islame toks paprotys vadinasi takfiru, arba kaltinimas netikėjimu arba erezija. Toks kaltinimas teologiniu požiūriu yra labai pražūtingas ir rizikingas. Jeigu kaltintojas apsirinka, skelbdamas kitam takfirą, tai reiškia, kad… Skaityti daugiau »

salafitai

Haikelo nuomone, Islamo valstybės kovotojai tai tikras ankstyvojo islamo recidyvas ir jie sąžiningai atkuria jo karo normas. Jie daro tokius dalykus, kurių šiuolaikiniai musulmonai nelaiko neatsiejama šventųjų tekstų dalimi. „Vergovė, nukryžiavimas, galvos nupjovimas – iškrypę džichadistai neatgaivino atskirų viduramžiškų tradicijų, – sako Haikelas. – Ne. Islamo valstybės kovotojai tiesiog paskendo šiose viduramžiškose tradicijose ir masiškai perkelia jas į šiandieną“. * Koranas nukryžiavimą laiko viena iš leidžiamų bausmių islamo priešams. Apie tai rašoma devintame Korano skyriuje (sura „At-Tuba, arba „Atgaila“). Ji nurodo, kad musulmonai turi kovoti su krikščionimis ir judėjais tol, kol jie „nesumokės nuolankiai džizju ir nepasijus palaužti“. Pranašas, kurį Islamo valstybė laiko idealu, primetė šias taisykles ir turėjo vergų. * „Kas stulbina, tai kaip tiesiogiai ir kaip rimtai jie… Skaityti daugiau »

salafitai

Spalio mėnesį Islamo valstybės žurnalas „Dabiq“ paskelbė straipsnį „Vergovės atkūrimas“, kuriame rimtai nagrinėjama, ar ezidai (sena kurdų sekta, paėmusi islamo elementų ir atakuota Islamo valstybės kovotojų šiaurės Irake) yra į ereziją įpuolę musulmonai, kurie dėl šios priežastis turi mirti, ar jie tiesiog pagonys, ir todėl turi būti paversti vergais. Susirinko grupė Islamo valstybės teologų ir valdžios įsakymu ėmė spręsti šį klausimą. Kaip rašo straipsnio autorius, jei jie pagonys, tai „ezidų moteris ir vaikus pagal šariato įstatymus reikia padalinti tarp Islamo valstybės kovotojų, kurie dalyvavo karo veiksmuose Sindžare [šiaurės Irake]… Kafirų šeimų pavergimas ir jų žmonų pavertimas sugulovėmis yra tvirta šariato norma. Ir jeigu kas nors ją neigs arba iš jos juoksis, reiškia, jis neigia ir juokiasi iš Korano eilučių ir… Skaityti daugiau »

KALIFATAS

Manoma, kad į Islamo valstybės gretas įstojo dešimtys tūkstančių musulmonų iš užsienio. Rekrūtai atvyksta iš Prancūzijos, Britanijos, Belgijos, Vokietijos, Olandijos, Australijos, Indonezijos, JAV ir daugelio kitų šalių. Daugelis atvyksta ten kovoti ir daugelis ruošiasi ten žūti. Juos traukia paskelbtas kalifatas.
*
Paskutiniu kalifatu buvo Osmanų imperija, kuri pasiekė savo vystymosi piką XVI amžiuje, o po to išgyveno ilgą nuosmukį, kol Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemal Atatiurkas jos nepanaikino 1924 metais. Tačiau daugelis Islamo valstybės šalininkų nelaiko šio kalifato teisėtu, kadangi ten nebuvo pilnai taikomi islamo įstatymai, tarp jų užmėtymas akmenimis, vergovė ir galūnių nukirtimas, ir todėl kad kalifai nebuvo išeiviai iš kuraišitų genties, kuriai priklausė pranašas.

KALIFATAS

Bagdadi, sakydamas pamokslą Mosule, plačiai kalbėjo apie kalifatą. Jis pareiškė, kad kalifato, kuris nefunkcionavo 1000 metų (nebent tik nominaliai), atkūrimas yra bendra musulmonų pareiga. Bagdadi pareiškė: „Tai musulmonų pareiga, kuri buvo prarasta šimtmečiais… Musulmonai daro nuodėmę neatlikdami šios pareigos, jie turi nuolatos siekti atkurti kalifatą“. Ir Bagdadi yra kuraišitas.

Pranašas sakė, kad musulmonui mirti be ištikimybės priesaikos kalifatui reiškia mirti „netikėjimo mirtimi“. Musulmonas, pripažįstantis visagalį dievą ir prisilaikantis papročių nelaikomas nugyvenusiu tikrą musulmono gyvenimą jei jis nedavė ištikimybės priesaikos pilnateisiam kalifatui ir neįvykdė šios priesaikos pareigų.

KALIFATAS

Norint tapti kalifu reikia atitikti tam tikras sąlygas, išdėstytas sunitų įstatyme: būtų suaugusiu vyriškos lyties musulmonu, kilusiu iš kuraišitų genties, rodyti moralės ir sąžiningumo pavyzdį, būti fiziškai ir protiškai pilnaverčiu, o taip pat turėti autoritetą ir valdžią („amr“). Atitikti paskutinį kriterijų yra sunkiausia. Tam kalifas turi turėti teritoriją, kurioje jis gali įvesti islamo įstatymus. Bagdadi Islamo valstybė tai turėjo. Ir kai tik ji tai įgijo, vienas neseniai atsivertęs musulmonas iš Vakarų (vienas iš Islamo valstybės ideologų Musa Serantonio jį pavadino „vienu iš Islamo valstybės lyderių“) pradėjo kalbėti apie moralinę būtinybę paskelbti kalifatą (tai įdomus momentas fone tų teorijų, kurios teigia, kad Islamo valstybė yra CŽV kūrinys, kitos – kad KGB agentų). Jis ir kiti žmonės tyliai kalbėjo apie tai su… Skaityti daugiau »

ha ha

Al Kaidos smegenys – Al Zavahiri buvo apmokytas Dagestane, jei ką…

KALIFATAS

Iki kalifato atsiradimo „mūsų gyvenime nebuvo gal 85 procentų šariato“, – sako D. Britanijos gyventojas ir uždraustos islamistinės grupuotės Al-Muhadžirun („Emigrantai“) narys Andžemas Čaudari (Anjem Choudary). „Šie įstatymai neveikė, kol pas mus neatsirado kalifatas, o dabar mes jį turime“. Pavyzdžiui, be kalifato atskiri įstatymo sargai neturi teisės nukirsti rankų vagims, jeigu pagaus juos nusikaltimo vietoje. Tačiau užtenka sukurti kalifatą ir jo įstatymai iškarto atgis kartu su kita teisine praktika. Teorijoje visi musulmonai privalo imigruoti į tą teritoriją, kur kalifatas naudoja šiuos įstatymus.

KALIFATAS

Islamo valstybė teikia didelę reikšmę Sirijos miestui Dabikui, kuris yra netoli nuo Alepo. Šio miesto vardu pavadintas ir jos propagandinis žurnalas. Islamo valstybė pašėlusiai džiaugėsi, kai jos kovotojams didele kaina pavyko užimti Dabiko lygumas, neturinčias strateginės reikšmės. Būtent čia, kaip sakė pranašas, įsikurs Romos armijos. Jas sutiks islamo armijos ir Dabike Roma patirs pralaimėjimą. . Dabar, kai Islamo valstybė užėmė Dabiką, ji laukia priešo armijos. O kai ji bus sutriuškinta, bus pradėtas skaičiuoti laikas iki pasaulio pabaigos. „Mes čia, mes laidojame pirmą amerikiečių kryžiuotį Dabike ir su nekantrumu laukiame, kada čia atvyks visos jūsų armijos“, – lapkričio mėnesio video pareiškė budelis su kauke, kuris nupjovė galvą pagalbos organizacijos darbuotojui. Kai gruodžio mėnesį vyko kariniai veiksmai Irake ir modžachedai pranešė, kad… Skaityti daugiau »

ha ha

Islamo valstybei patinka tviteris? Nekenčia Vakarų, bet mielai naudojasi jų išradimas?
O ką yra patys išradę? Automobiliais traiškyti kitatikius?
Ir kas šitam Kalifate taip žavi Letą Palmaitį?
Man neaišku.

KALIFATAS

Vieni sako, kad po mūšio Dabike kalifatas išsiplės ir užims Stambulą, kiti sako, kad jis išsiplės į visą planetą. Antimesijas Dadžalis ateis iš Irano rytų, nužudys didžiulį kiekį kalifato karių. Jų liks 5 tūkstančiai, apsuptų Jėruzalėje. Ir kai Dadžalis jau bus pasiruošęs juos pribaigti, į žemę grįš Jėzus, kuris islame yra antras gerbiamiausias pranašas. Jis nudurs Dadžalį ietimi ir ves musulmonus į pergalę. Serantonio sako: „Pranašas sakė: vienu iš artėjančios pasaulio pabaigos ženklų bus tai, kad žmonės ilgam nustos kalbėti apie pasaulio pabaigą. Jeigu jūs dabar aplankysite mečetes, tai pamatysite, kad pamokslininkai tyli šia tema“. Pagal šią teoriją, netgi tos nesėkmės, kurias patyrė Islamo valstybė, nieko nereiškia, nes viešpats vis tiek numatė savo tautai beveik visišką sunaikinimą. Todėl geriausios ir… Skaityti daugiau »

KALIFATAS, valstybė be sąjungininkų

Čaudari pasakoja, kad Islamo valstybė jau pradėjo tai, ką islamo įstatymai vadina „puolamuoju džichadu“ – prievartinį sienų plėtimą į šalis, kurias valdo nemusulmonai. „Iki dabar mes tik gynėmės“, – tvirtina Čaudari. Be kalifato puolamasis džichadas yra neįgyvendinama idėja. Tačiau karas už kalifato išplėtimą yra pagrindinė kalifo pareiga.

Čaudari kolega Abu Bara (Abu Baraa) sako, kad islamo įstatymas leidžia tik laikinas taikos sutartis, kurio gali tęstis ne ilgiau 10 metų. Taip pat bet kokių sienų pripažinimas yra tabu. Jei kalifas sutinka su ilgesne taika arba su pastovia siena, reiškia, jis klysta. Laikinas taikos sutartis galima pratęsti, tačiau negalima naudoti visų priešų atžvilgiu vienu metu. Kalifas turi vykdyti džichadą mažiausiai kartą per metus. Jis negali to nedaryti, antraip jis daro nuodėmę.

KALIFATAS, valstybė be sąjungininkų

islamo įstatymai neleidžia pripažinti netgi Jungtinių Tautų. „Pasiųsti pasiuntinį į JTO reiškia pripažinti kitą valdžią nei viešpačio“, – sako Abu Bara. Tokia diplomatija yra daugiadievystė ir tai yra tiesioginė erezijos priežastis. Dėl tokių veiksmų Bagdadi iškarto būtų nuverstas.

Šiuolaikinės tarptautinės sistemos pagrindas yra tai, kad kiekviena valstybė pripažįsta sienas, net jei to nenori. Tuo tarpu Islamo valstybei sienų pripažinimas būtų politinė savižudybė.

Sunku būtų perdėti, kiek Islamo valstybė kenčia nuo savo radikalizmo. Ji neturi ateities – ji niekada nesusitars su jokia valstybe ir neturės sąjungininkų.

Dėdė

Primenu, jog aptariamame straipsnyje Vytautas Sinica iškėlė Vakarų katalikų dilemą – būti Vakarų bedievių vergais, ar ne.

Letas GerbiamamLetujui

Darkart patariu patikrinti savo protines galias: „Jei taip reiškiasi jūsų mylima “vertikalė”, tai “košė” smaigalyje sėkmingai nuleidžiama į apačias” – kada ir kur sakiau, neva vertikalė yra mano mylima? Skaityk, Brolau, ir vėl skaityk, gal po dešimto karto suprasi!
O kad Pačiam patinka demokratija religijoje (beje, nesakiau, ar MAN patinka, ar nepatinka), tai prašom ją ir skelbti atskira publikacija, arba savo svetainėje, arba tiesiog gatvėje – kas trukdo? Antikristo laikas pats tinkamiausias savo religijoms skelbti. Sėkmės!

ha ha

laikykim, kad Letas Palmaitis panašiai išsižada ir savo meilės ‘islamo valstybei”: juk niekur nesakau, kad myliu 🙂
ha ha:)

Letas Dėdei ir kitiems

Šis galingas modernios dezinformuojasnčios KALIFATO „informacijos” įmetimas rodo, kad nugalabyto Arūno Paukščio Valdyba kovai su terorizmu, nelyginant nemirtingos lenino idėjos, „gyvuoja ir laimi”. Sveikiname Valdybą ir linkime jai atidirbti prarastus pinigučius! Galingas įmetimas taip pat rodo, kad sveikos mintys apie salafijos ir atgimstančios krikščionybės taktinę sąjungą prieš bendrą globalistinį sodomodemokratinį priešą (plg. Muhamado laikų vad. Medinos Konstituciją, neilgam taktiškai suvienijusią musulmonus, krikščionis ir judėjus prieš bendrą pagonišką priešą) Valdybos suvoktos ir priimtos visai rimtai. Dėkoju Valdybai už dėmesį! Suprantama, kad įmetimas adresuotas ne man, bet skaitytojams, o jo pamatinė mintis išreikšta gale: Valstybė (t.y. ISIS!) be sąjungininkų. Ir neva todėl…- ir čia pakišama „kiekvienam savaimė aiški” tryda apie šiolaikinį Antikristo pasaulį su jo „tarptautine sistema”, pripažįstančia valstybių sienas (ir išduodančia… Skaityti daugiau »

ha ha ha

dar niekad taip smagiai nesijuokiau, kaip iš mūsų gerbiamo Leto Palmaičio naujos „sąmokslo teorijos”, pavadinimu „VALDYBA”.
Įkėliau šias citatas iš Graeme Wood straipsnio „Ko iš tikrųjų nori Islamo valstybe“.
Vat ir galvojau – pridėt ar nepridėt nuorodą, o gal palaukt ir pažiūrėt kokia košė užvirs mūsų gerbiamo visažinio išminčiaus galvoje.
ha ha:) sulaukiau.:)

ha ha

beje, ir apie Snaudeno „atradimus” specialiai Palaičiui buvau įkėlęs citatėlių. Tereikia atsiversti seną Tiesos.lt Daliaus Stanciko straipsnį: Europa savo spąstuose”. ———– Gal paaiškins ši citata: Meanwhile, reports about Abu Bakr al-Baghdadi, so-called “Caliph,” and the leader of ISIS being of Jewish origin abound. al-Baghdadi’s real name is Simon Elliot or Elliot Shimon and was born to Jewish parents and trained in espionage and psychological warfare against Arab and Islamic societies under a Mossad agent, a report from Veterans Today alleged. In support of its report, the news portal offered English translation from non-English web sites – the Radio ajyal.com and Egy-press. According to Veterans Today, the plan for the ISIS under al-Baghdadi’s leadership is to “get into the military and… Skaityti daugiau »

dar viena:

According to various reports, Snowden divulged that Zionist society created the ISIS, previously called the Islamic State Iraq and the Levant. According to an Iranian news agency, Snowden revealed that the three entities established the terrorist group for it to be able to attract extremists activities to a one place – this strategy dubbed as the “the hornet’s nest.” “… the recent implementation of an old known as the hornet’s nest to protect the Zionist entity PLAN britannique, and creating a religion including Islamic slogans reject any religion or faith. The only solution for the protection of the Jewish State is to create an enemy near its borders, BUT the draw against Islamic states who oppose his presence,” lifting a… Skaityti daugiau »

očia L.Palaičio:

ISIL – gale “Levant”
ISIS – gale “Sham”.
Tai tas pats (Šamu vadinama Sirija, o Levantu – Sirija ir Libanas).
Baikite maišyti savo “islamiškas” košes! Tikrai Autoriaus publikacija čia niekuo dėta.
Matyt profesionalams nepatiko mano dalykinė pastaba apie pusinę tiesą tuo pat metu platinant oficialų melą lojalumui pademonstruoti –
patyrusiems košių maišytojams tokias pastabas reikia kuo skubiausiai skandinti šiukšlėse, ar ne?

beje , naujiena

Amerikos kompanijos Google serverių perkėlimas į Rusiją kovo pabaigoje buvo aptariamas Ryšių ir komunikacijos ministerijos posėdyje, skirtame pasiruošti įstatymo dėl asmens duomenų saugojimo įsigaliojimui. Apie tai RBK pasakojo trys posėdžio dalyviai – kompanijų, valdančių duomenų apdorojimo centrus (DAC), atstovai ir šaltinis, artimas vyriausybei. Susitikime dalyvavo ryšių ministro pavaduotojai Aleksejus Sokolovas ir Rašidas Ismailovas, DAC Asociacijos prezidentas Aleksejus Degteriovas, taip pat stambiausių Rusijos informacijos centrų savininkai bei vadovai. Posėdžio organizatorius – RF interneto įgaliotinis Dmitrijus Mariničevas. RBK gavo posėdžio stenogramą, pasak kurios vienas dalyvių pranešė, jog Google saugo informaciją jo kompanijos informacijos centro teritorijoje. „Kompanija Google (dabar) yra mūsų klientė. Mūsų įmonė – pusiau valstybinė“, – pažymėjo jis. Jo teigimu, Google iš pradžių „nieko prie savo įrangos neprileido“ – prieigą turėjo… Skaityti daugiau »

Kritikas Pikčiurna

Labai gera karo prieš Krikščionybę apžvalga. Tačiau nepaminėta, kad religija yra ne tik tikėjimas, bet ir pasaulėžiūra apie pasaulio sandarą, ir apie visuomenę, jos prigimtį, bei jos narių santykius, ir istorinė tradicija. Vakarietiškas mokslo ir technologijų pasaulis, atskleidęs mokslo, žinių ir mokyto žmogaus galią, susižavėjo pažinimo laisve bei nauda ir pamiršo apie ATSAKOMYBĘ, kurią karts nuo karto primena tik krizės ir Pasaulinio karo grėsmė sunaikinti gyvybę Žemėje. Ta pasaulėžiūros į pasaulio prigimtį atskirtis, kai mokymas apie Pasaulio kilmę tampa vis labiau alegoriškas, nustūmė į atskirtį ir kitas religijos mokymo puses, kurios skubančiam Pasauliui tampa vis aktualesnės. Katalikų bažnyčia galios žaidimus išmintingai perleido pasaulietinei galiai ir pasirinko moralinio (dorovės) autoriteto vaidmenį. Islamas gi, vis dažniau pasirinka kitą kelią – karą prieš… Skaityti daugiau »

Dėdienė

joo.. Palmaitis nokautuotas… vargiai beatsigaus.
gal Duginą puolė skaityti? įkvėpimo ieškoti.

Dėdė Dėdienei

Kiek pamenu, Letas siauraakiais-azijatais duginais niekada nesirėmė. Jūs čia žalia naujokė?

Leto Palmaičio "apologija"

haha teigia, kad ne Valdyba, bet jis įmetęs tą „informaciją”. Man tas pats: juk ne aš pats, bet haha vadina mane „visažiniu”, o iš kur man žinoti, kuriuo vardu dangstosi Valdyba, nes haha maišo košes panašiai kaip ir internautas (net spėju, kad tai tas pats asmuo). Mano pateiktas ne Valdybos, bet „informacijos”, tiksliau – eilinės dezinformacijos apie islamą, vertinimas, kurio neketinu atsisakyti. hahos žiniõs, kad ISIS įkurtas Izraeliui apsaugot, nesu nepastebėjęs, bet tai nieko nekeičia. Pati operacija, patinka ar ne, jei tai tiesa, yra geniali. Izraelis, be abejo, turi teisę rūpintis savo saugumu, tačiau platesniąja prasme Izraelio politika yra globalistinės „Vakarų” politikos dalis. ISIS patarnavo ne tiek Izraelio apsaugai, kiek islamo demonizavimui, kuris dabar yra vos ne svarbiausias „Vakarų” tikslas.… Skaityti daugiau »

Psichiatras L.Slušnys

pasakė per LNK žinias,kad nesvarbu kokioje šeimoje vaikui suteikiamos vertybės,-savoje ar globėjų…Tai būtų vos ne pagal Bibliją,-„Kas mano tėvas,kas mano motina,kas tiki mane…”…..Bet yra vienas esminis „bet”….Norvegijoje globėjai tai daro už PINIGUS,o ne dėl Dievo,kai tėvai tai daro dėl „Dievo meilės”…Pasiklydusi Norvegija,vargšė mėgdžiojanti Lietuva.Šunkelis.
Pas mus į savo vaikystės vietas vis atvažiuoja savo tėviškes išsipardavę miestelėnai,eina ir verkia ,pavyzdžiui,ūkiniame dar radę tą patį kvapą.Niekas neatstos ir niekas nepakeis…

Marija

Gerbiamas autorius radikalesnis už Romos vyskupą. Ką gi jis siūlo? Atsisakyti Vatikano II susirinkimo? Atmesti religinės laisvės principą ir grįžti prie religinius karus kariaujančios Katalikų Banžnyčios? Kurti „Katalikų vasltybę”? Susidaro įspūdis, kad autorius yra ne nuoširdžiai tikintis krikščionis, bet šaltas ideologas.
Man nepatinka atviras melas neva Bažnyčia Lietuvoje gali veikti tik privačioje erdvėje. Lietuva gi yra pasirašius konkordatą su Vatikanu. Katalikai turi radijo laidas per LRT, tikybos pamokas valstybinėse mokyklose. Kam klaidinti skaitytojus?

75
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top