Veidaknygė
Prezidento rinkimai baigėsi ir visus nustebino turbūt tik Žemaitaičio sėkmė ir didelis balsavimo aktyvumas, visiškai priešingas kampanijų pasyvumui. Kampanijos buvo tokios baisiai pasyvios, nes ir kandidatams, ir rinkėjams (bent daugeliui) buvo aišku, kad bus perrinktas Nausėda. Klausimas tik tas, ar pirmu turu. Net aistringiausi Vėgėlės rinkėjai po rinkimų pradėjo tai atvirai pripažinti. Dėl kitų tikslų kandidatams ir kai kuriems judėjimams labai rūpėjo ir antras turas, galimybė jame pralaimėti Nausėdai. Šita garbė teko Šimonytei, visi suprantam, kad procedūra bus skausminga ir vargu, ar labai pergalingą nuotaiką ji ir TS-LKD iš ten išsineš.
Igno Vėgėlės rinkėjai nusivylę, liūdi, bet visiškai be reikalo. Aplenkti fanatiškai drausmingų Šimonytės rinkėjų nebuvo jokių šansų. Jų nebūtų, net jeigu Žemaitaitis nebūtų kandidatavęs, kaip kažkas svajojo. Mat Žemaitaičio rinkėjų dalis tada tiesiog nebūtų atėjusi į rinkimus, o ne magiškai perėję vienam iš likusių kandidatų. 12 procentų yra didelis rezultatas, prielaida protingai pasirinkus tapti gana reikšmingu politiniu žaidėju, nors, žinoma, ne gelbėtoju, nes gelbėtojai neegzistuoja. Rinkimų stebėjimo naktis kaip ir rodo, kad pasirinko protingai, nes būtent su LVŽS kartu eiti į Seimą Ignui Vėgėlei labiausiai tinka. Svarbu nesukvailiotų, ir nebandytų vienas pats ištempti kokio beviltiško sąrašo. Daug tokių tik ir besitaikančių išjoti į Seimą ant svetimos kupros be jokio savo indėlio. Jeigu elgsis protingai, Vėgėlė bus Seime ir nemažos frakcijos lyderis, o į jį viltis dėję žmonės galės įvertinti jo darbą.
Vaitkaus rezultatai turėtų pažadinti ir priversti pripažinti labai nekorektiškų dalykų. Turime didelę prokremlišką visuomenės dalį. Joje ir lietuviai, ir kitataučiai. Bet lietuvių tarpe tai mažytė dalis, o kitataučių didelė. Iki šiol apsimetinėta, kad gal Lietuvos kitataučiai nėra prokremliški, gal čia nepersidengia. Viskas persidengia. Šalčininkų, Visagino rezultatai, kur Vaitkus laimėjo rinkdamas po 40 procentų, atsako į visus klausimus. Nereikia tų kitataučių smerkti, baisėtis, piktintis, reikia juos integruoti į lietuvišką visuomenę, visų pirma per tik lietuviškas mokyklas, medijas, viešąją erdvę, socialinę integraciją, o ne siūlyti atskirtį ir kitokias nei visiems piliečiams taisykles. Tik gyvendama vienodomis sąlygomis formuojasi vientisa visuomenė.
Vaitkaus rezultatas nulemtas Tomaševskio nedalyvavimo – bent pusė, gal daugiau rinkėjų, buvo LLRA rinkėjai Rytų Lietuvoje. Nei Vaitkus, nei LLRA negali tikėtis perimti kito rinkėjų Seimo rinkimuose, nes tautinė skirtis neperlipama. Tad Vaitkus pateks į Seimą tik jeigu kažkaip susitars su LLRA dėl ėjimo jų sąraše. Jiems tiesiog būtina susitarti – viskas arba nieko. Gal man tik atrodo, bet Tomaševskis jau siunčia tokius meilės signalus.
Dabartiniai valdantieji prarado didžiulę dalį balsų (lyginant su 2019 metais Šimonytė neteko 164 tūkstančių) ir gali vartyti kaip nori, bet tas praradimas reikšmingas. Laisvės partija jokiu būdu negali būti tikra dėl patekimo į EP, juo labiau į Seimą, konservatoriai dėl aktyvumo ypatybių Europos Parlamento rinkimuose pasirodys labai gerai, bet Seimo rinkimuose jų frakcija mažės, manau, beveik per pusę. Pas socialdemokratus tie TS-LKD balsai tikrai neišėjo, tad kur dingo? Apklausos neparodys.
Kaip prognozuota, referendumo sprendimas nepriimtas, prie dvigubos pilietybės visiems dalinimo Lietuva neperėjo. Tai yra gerai ir tame esama ir mažo Nacionalinio susivienijimo nuopelno – buvome vienintelė (taip, vienintelė) šio pavasario rinkimuose dalyvaujanti partija, aiškiai pasisakiusi prieš, tą įgarsinusi daugybėje laidų ir diskusijų. Neramina viešai vardijami Seimo vieningųjų globalistų planai tą patį, kas nepavyko referendumu, registruoti tiesiog kaip „išimtinį atvejį“ dabartiniame Pilietybės įstatyme. Žinoma, tas būtų daroma su viltimi, o gal ir sutarimu, kad Konstitucinis Teismas vėl sau prieštaraus ir išaiškins priešingai ankstesnei savo doktrinai, o referendumų nebereikės. Prezidentas pasiūlė dėl to paties nuleisti referendumų kartelę. Būtų gėdinga, jei šiaip referendumų visaip vengiantis politinis režimas pradėtų lengvinti jų sąlygas dėl konkretaus vieno. Lietuvai labai reikia referendumo, bet ne dėl pilietybės, o dėl šeimos sampratos. Tai būtų vienintelis sąžiningas ir demokratinis kelias išspręsti nuolatinius valdžių bandymus apversti šeimos sampratą. Jeigu tauta tam pritars, taip mums ir reikia ir su tuo gyvensime. Bet jeigu nepritars – bet kuri demokratine save vadinanti valdžia turėtų liautis bandžiusi.
Dabar už beveik mėnesio laukia Europos Parlamento rinkimai. Juose aktyvumas visada pats mažiausias, vadinasi vieno balso vertė didžiausia. Pusę metų aiškiname ir aiškinsime dar, jog tai Europai, Lietuvai, o pagaliau ir mums patiems labai svarbūs rinkimai. Turime unikalią progą pagaliau tapti ta paskutine ES valstybe, kurioje taps atstovaujamos ir nacionalinę valstybę siekiančios išsaugoti pažiūros. Ne sutapimas, kad greičiausiai Europoje nyksta kaip tik tie, kurie mažiausiai ginasi nuo juos naikinančių tendencijų. Birželio 9 dieną balsuokite už Nacionalinį susivienijimą – vienintelę partiją, pasisakančią už visus tris dalykus: už gynybos stiprinimą, už lietuvišką Lietuvą ir už suverenumo išsaugojimą, kartu išsaugant ir pačią Europos Sąjungą.
Politinė reklama, be abejonės.