Vakar Vilniaus centre, priešais vieną miesto užvaldymo simbolį „Avulio kvartalą“ įvyko kitas simbolinės reikšmės nusikaltimas – nupjautas saugomas šimtametis ąžuolas.
Nupjovė kiaulės akis įsistatę projekto vystytojai „Rinktinės NT“, turintys vieną darbuotoją ir dabar aiškinantys, kad tas ąžuolas ne toks ir senas, ne toks ir storas ir ne toks jau saugomas.
Kad tai nusikaltimas, aišku visiems, išskyrus pačią įmonę. Aišku iš tiesų ir jai, nes pjovė savaitgalį, pjovė apsitvėrę, uždengę, specifine tylia įranga (pasak liudininkų).
Bendravau su vietos gyventojais ir jų teigimu arboristai ne kartą tvirtino, kad ąžuolas gali ir privalo būti išsaugotas. Jei reikės, liudys teisme.
Meras jau pasakė, kad kreipsis į prokuratūrą.
Bet su gamtos ir paveldo žalojimu vystant NT projektus yra sisteminė bėda. Baudos tokiems vystytojams nieko nereiškia. Ar tai būtų 500 ar 50 tūkstančių eurų, vystant 20 tūkstančių kvadratinių metrų projektą bauda tiesiog įtraukiama į sąmatą.
Prokuratūra gali aiškintis, bet leidimus išdavusi savivaldybė privalo taikyti savo „bausmes“ visiems tokio tipo pažeidėjams:
– nuosaikią minimaliąją bausmę – konkretaus statybų leidimo panaikinimą;
– griežtąją bausmę – tiek juridinį, tiek jam vadovaujantį fizinį asmenį traukti į juodąjį sąrašą, kuriame esantiems jokie komercinių statybų leidimai savivaldybės teritorijoje daugiau ir negali būti išduoti.
Tai turi būti ne politikų pasirinkimas pagal situaciją, o teisės norma.
Visais kitais atvejais, be šito, sistema ne tik neatgraso, bet galima sakyti skatina Nt vystytojų pažeidimus. Kurių Vilniuje ir yra daroma tiek daug, kiek įmanoma tik sistemai skatinant.