Veidaknygė
Savaitgalį Vilniuje įvyko Tomaševskio partijos suorganizuotas mitingas prieš mokymą Lietuvoje valstybine kalba. LLRA stojo ginti teisės nesimokyti lietuviškai ir saugoti sovietinį paveldą – valstybines tautinių mažumų mokyklas, kurių nerasite nė vienoje Vakarų valstybėje.
Turbūt sunku būtų rasti labiau pakrikusios tapatybės akciją nei ši. Absoliuti dauguma vėliavų – Lenkijos. Prie ko čia Lenkija? Net lenkakalbėse mokyklose rengiami ne Lenkijos, o Lietuvos piliečiai, kad ir kokia kalba besimokytų. Amžinas Lietuvos lenkakalbių tapatybės klausimas – ar jie lenkiškai kalbantys Lietuvos piliečiai, kuriems Lenkija yra tik kaimyninė valstybė, ar visgi jaučiasi ir Lenkijos kažkuo (kuo?) ir nori su ja kažkokio specifinio kresiško ryšio. Manau, kad privalome Lietuvoje ugdyti Lietuvos lenkų tapatybę, mokyti juos Lietuvos lenkų literatūros, kultūros, istorijos, o apie Lenkijos literatūrą, kultūrą, istoriją nemokyti nieko daugiau nei apie bet kurios kitos užsienio šalies, kokia ji ir yra.
Bet einame toliau tapatybės klystkeliais. Nors faktiškai niekas (išskyrus Nacionalinį susivienijimą) viešumoje nekėlė lenkakalbių mokyklų klausimo, o kalbama tik apie rusakalbes mokyklas, LENKŲ rinkimų akcija organizuoja protestą rusakalbėms mokykloms nuo lietuvių kalbos apsaugoti. Kodėl jie? Ar pasijuto sekantys eilėje, nors niekas (išskyrus NS) nedrįsta to pasiūlyti? Ar tiesiog skuba į pagalbą rusiškajam imperializmui ir Kremliaus tėvynainių gelbėjimo programai? Juk Rusijos doktrina gerai žinoma – reikia padėti neva skriaudžiamiems rusams visur, kur engiami šios tautybės žmonės. Objektyviai niekur pasaulyje mokymasis valstybine kalba nelaikomas jokiu engimu ar diskriminacija. Priešingai, visur būtent valstybine kalba ir yra mokomasi. Tačiau štai Lietuvoje vyksta protestai prieš rusakalbių mokyklų tariamą diskriminaciją. Vis šis tas Kremliaus propagandos mašinai. O kartu ir vietinei propagandos mašinai, nes keliama dirbtinė painiava – „gal rusakalbių mokyklų pertvarka kažkaip nukreipta prieš lenkus?“
Klausimai gali atrodyti ironiški ir kažkiek tokie yra. Visi, kas nori matyti, seniai mato, kad LLRA yra prokremliška partija, Tomaševskis su Kremlium bendradarbiaujantis politikas, Lietuvoje nuolatos keliantis Kremliui palankius reikalavimus, tuos pačius, kuriuos rusai kelia Latvijoje ir Estijoje (gėda, kad Lietuvoje tuos reikalavimus palaikė ir neva antikremliški lietuvių politikai). Žinome, kad LLRA palaikė Krymo okupaciją, siūlė NATO bombarduoti Kijevą, smerkė Maidaną kaip neteisėtą revoliuciją net ir po 2022 metų Rusijos invazijos. Na, absoliučiai prokremlinė partija. Tačiau tuo pačiu metu visi žinome, kad ir valstybės institucijos, ir politikai, ir – kas svarbiausia – Varšuva apsimeta viso to nematanti, LLRA reikalavimus traktuoja kaip normalius ir priimtinus, o veiklą kaip teisėtą. Tad tenka stebėtis lyg viso to konteksto nesuprastume.
Nacionalinio susivienijimo kolegė Viktorija Ivaniušina apie Tomaševskio protestą paskelbė labai gerą ir taiklų tekstą (nuoroda komentare). Jame akcentuojama, kad organizatoriai bandė savo antilietuviškus ir antivalstybinius reikalavimus grįsti ukrainiečių pabėgėlių poreikiais. Esą tai jiems dabar labiausiai reikia rusiškų mokyklų Lietuvoje. Ukrainiečių organizacijų vieša reakcija viską sustato į vietas, paskaitykite:
„Kovo 23 dieną, šeštadienį, Lietuvos lenkų sąjunga organizavo eitynes ir mitingą tautinių mažumų švietimui apginti. Kvietime į mitingą bandyta prisidengti ukrainiečiais ir karu Ukrainoje: „Pastaruosius dvejus metus, vykstant karui Ukrainoje, tautinių mažumų mokyklos tapo labai reikalingos: atsižvelgiant į slavų kalbų panašumą, ukrainiečių vaikai renkasi mokytis šiose mokyklose, todėl kai kurios iš jų – tiesiog perpildytos.”
Tačiau ukrainiečių bendruomenė „Ukrainos namai Lietuvoje” sureagavo į tokias manipuliacijas: „Ukrainos namai“ atsakingai pareiškia, kad šio mitingo organizatoriams niekas nesuteikė teisės naudotis ukrainiečių karo pabėgėlių vaikais savo politiniuose žaidimuose. […]„Ukrainos namai“, Lietuvos ukrainiečių kongresas ir visos kitos Lietuvos ukrainiečius vienijančios bendruomenės visada pasisako už mūsų tautiečių kultūrinę, ekonominę ir kalbinę integraciją į Lietuvos visuomenę. Lietuvos ukrainiečiai niekada nereikalavo nemokamo švietimo ukrainiečių kalba Lietuvoje. Ir mums absoliučiai nepriimtinas mūsų bendruomenės įtraukimas į politines spekuliacijas, kurių tikslas, panašu, – priešinti tautines bendrijas su valstybe, kurioje jie gyvena. Mes gerbiame Lietuvos tradicijas ir įstatymus, o savo tautinį identitetą patys išlaikome šeimose ir bendruomenėse, o ne visos Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis. Ir tuo labiau mes nereikalaujame ir nereikalausime Lietuvoje rusiškų ar kokių nors kitokių mokyklų, kur iki šiol dažnai dėstoma sovietine dvasia ir žeminami ukrainiečių pabėgėlių vaikai.” Šachas ir matas.
Iš tikrųjų labai žema naudotis ukrainiečiais savo politinėse manipuliacijose, tuo labiau, kad opi rusiškų mokyklų problema buvo viena iš dabartinio karo priežasčių. Dėl rusiškų mokyklų, rusiškų televizijos kanalų ir intensyvios Kremliaus propagandos Ukraina susiskaldė į vakarų ir rytų Ukrainą, į ukrainietišką ir rusišką.“
Už ukrainiečių nepasislėpsite. Tikras pabėgėlis tuo ir skiriasi nuo iš Donbaso atvykusio „nežinau, kas kaltas ir kas teisus, noriu tik taikos“ rusiškojo pasaulio atstovo, kad gerbia priimančią šalį ir, jeigu planuoja čia likti, tai supranta būtinybę integruotis. Daugybę tokių visi matė ir pažįsta. Lietuva turi politinę ir moralinę pareigą sudaryti galimybes būtent ukrainiečių pabėgėliams ne skęsti jiems priešiškoje rusakalbių mokyklų terpėje, o mokytis lietuviškai. To nenorintys savaime tuo atsako visus klausimus apie save ir savo statusą. Rusų mokyklos, ginamos neva lenkų politiko, už ukrainiečių nepasislėps, kad ir kaip norėtųsi.
Beje, neįmanoma nepastebėti, kad prieš 15 metų, kai pradėjo savo kovą prieš valstybinės kalbos egzaminų vienodinimą visų mokyklų moksleiviams, LLRA surinkdavo prie Seimo dešimt tūkstančių. Dabar jau tik tūkstantį. Nors dabar juk kalbama nebe vien apie egzaminų sąlygų, bet visos mokomosios kalbos vienodinimą. Jaučia ir patys, kad separatizmo pabaiga jau arti ir kad masinė rusakalbių imigracija į Lietuvą praėjusiais metais bei Putino karas kaimynystėje duoda gal paskutinę progą dar ką nors nuveikti prieš Lietuvą.
Viskas rinkimų laikotarpiu yra politinė reklama, todėl nemiegokime, pasirašykime už Nacionalinio susivienijimo teisę dalyvauti Europos parlamento rinkimuose birželio 9 dieną!