Kažkaip šiandien traukia kalbėti apie Vilniaus problemas, o gal jos ir pačios prašosi. Skaitau, kad Vilniuje bus uždaromi du vaikų dienos centrai – vienas Antakalnyje, kitas mano gimtojoje Pilaitėje. Oficialus savivaldybės motyvas – pinigų trūkumas. Dabartinių mero sprendimų kontekste tiesiog neįtikėtinai ciniškas paaiškinimas.
Vilniui trūksta pinigų? Pinigai Vilniuje taškomi kaip niekur kitur Lietuvoje. Jeigu dienos centrams nėra pinigų, būtų galima padaryti keletą kasdienės veiklos pakeitimų – nuo mažiausių iki pačių didžiausių. Kaip pavyzdžiui:
1. nestatyti „meninių“ suoliukų už 20 tūkstančių eurų;
2. Nesiimti nesėkmei pasmerkto, nes prieš žiemą vykdomo, gatvių želdinimo už 500 tūkstančių eurų;
3. Nesodinti 500 tuojau nudžiūvusių pušų prie Geležinio Vilko gatvės už 32 tūkstančius eurų;
4. Nepirkti iš mero žmonos įmonės Naujamiesčio viešųjų erdvių studijos, pasiūliusios nukopijuoti sprendimus Niujorke, už 20 tūkstančių + PVM;
5. Neišmesti nesuskaičiuojamų milijonų, kuriuos vartojimo paskolos palūkanomis miestas įsipareigojo skolintis daugiafunkciniam centrui vietoje stadiono statyti;
6. Nedalinti neteisėtų leidimų, dėl kurių po to teks padenginėti griovimo nuostolius, kaip su „Vero Cafe“ patalpų įstiklinimu tarpukario pastate Gedimino prospekte;
7. Dvigubai nepermokėti už profsąjungų rūmų griovimą;
8. Neremontuoti mero ir gretimų kabinetų savivaldybės pastate už 300 tūkstančių eurų;
9. Nesudaryti teisinių sąlygų Lazdynų baseino statyboms išbrangti 12 milijonų eurų;
10. Neužsidirbti 0,5 milijono eurų baudų, kaip kad už Žirnių-Liepkalnio sankryžos konkurso netinkamą organizavimą.
Kadangi dabar vykdomas gadinimas Vilniaus gatvių tinklo, kurį po to neišvengiamai reikės perdarinėti už mūsų visų pinigus, yra tikslia suma neįkainuotas, be to, akivaizdžiai reikalingas sukelti paties mero liguistam džiaugsmui, šis klausimas į dešimtuką nepateko. Kaip nepateko ir fontanai, autobusų parkas ir daug kitų dalykų. Nemanau, kad dauguma jų piktybiški, nors dalis tikrai tokie. Dauguma tiesiog rodo begalinį neūkiškumą ir neteisingus prioritetus.
Valstybinių ugdymo įstaigų trūkumas yra viena opiausių Vilniaus problemų ir tokia dar ilgai bus. Būtent mokykloms, darželiams, o pagaliau ir vaikų dienos centrams reikia ieškoti ir pinigų, ir sklypų, ir sąlygų greitiems sprendimams. Bet prioritetai priešingi.
