Trečiadienį Vilniaus taryboje kolega Almantas Stankūnas užregistravo siūlymą išperkant Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) smulkiųjų akcininkų akcijas prie sprendimo pridurti preambulę, kuria taryba įsipareigotų daugiau VŠT neprivatizuoti. Taigi superkant akcijas dar pasakyti, kad ir nežadame jų parduoti. Kaip ir logiška?
Ir čia prasidėjo. Valdantiesiems atsiranda šimtas priežasčių to nežadėti. Tiksliau trys:
– „čia gi nesvarbu, niekas nežada privatizuoti“. Jeigu nesvarbu, tai kodėl priešintis?
– „čia gi nieko teisiškai nereiškiantis politinis pažadas bus“. Jeigu nieko nereiškiantis, tai kodėl priešintis?
– „Jeigu prekiautume VŠT akcijomis ir būtume listinguojami IPO, tai reikštų, kad turėtume laikytis aukštų skaidrumo standartų, teikti ataskaitas.“ Ok, čia argumentas. Atsakymas į jį, kad listinguojama IPO įmonė gali būti ir išleidusi obligacijų, neprekiaudama akcijomis. Dar savivaldybė gali pati nustatyti tuos pačius standartus. O dar nuo sausio įsigaliojanti ES tvarumo direktyva bet kuriuo atveju įpareigos tų standartų laikytis ir tas ataskaitas teikti. Vien dėl to privatizuoti VŠT ar pasilikti galimybės tai daryti tikrai nereikia. Netikiu, kad mero komanda to nežino. Žino ir viešai buvo įvardyta, ir Almanto visiems laiškais siųsta. Bet norisi to privatizavimo.
Jei tiksliau, meras Almanto įvardytą privatizacijos riziką vadino kosmosu, bet kita vertus pats sakė, kad artimiausiu metu prekiauti akcijomis nežadame. Tai vėliau žadame. Tas paaiškina pasipriešinimą.
Ir čia keisčiausia. Kad būtų galima bent balsuoti dėl Almanto Stankūno siūlymo politiškai įsipareigoti neprekiauti VŠT akcijomis (dėl tokio esą visiškai nesvarbaus dalyko) reikėjo balsuoti, kad tai būtų įtraukta į darbotvarkę. Ir balsavime ne tik valdantieji, bet ir nemažai opozicijos buvo prieš. Prieš klausimo įtraukimą, prieš galimybę balsuoti. Labai daug pasipriešinimo, kaip tokiam labai nesvarbiam simboliniam klausimui. Labai mažai demokratijos. Užblokuota iniciatyva tiesiog, nes gali, nes ai čia kažkokie maži siūlo.
Neabejoju, kad absoliuti dauguma balsavusių neturi jokio noro privatizuoti VŠT ir neturi apie tai nuomonės, nes šia tema nesidomėjo. Tai normalu. Bet ir beveik neturiu abejonės, kad taryboje vyrauja nuotaika tiesiog neleisti kelti klausimų, nes o kam čia. Tarp valdančiųjų turbūt ir sprendimas užgesinti nepatogų klausimą.
Nes jis visgi yra nepatogus. Net ir nežymią dalį privataus kapitalo įsileidusi savivaldybės įmonė turi vadovautis pelno maksimizavimu ir priimti link to vedančius sprendimus. Teisme bet kuris mažas akcininkas gali ginti tokį teisėtą savo interesą. Todėl VŠT – natūrali monopolija ir strateginės svarbos ūkio objektas – su privačiais akcininkais negali siekti mažiausios kainos. Kaip tik privalo elgtis priešingai. Kad ir kam tai naudinga, tikrai ne vilniečiams. Todėl va, dabar žinosit.
Almanto Stankūno išsamus straipsnis su svarbiomis nuorodomis ČIA.
