Norėjau šiandien dalintis savo tekstu visai kita tema, bet neįmanoma nesureaguoti į tai, kas vyksta. O vyksta lygiai toks pats teroras kaip per vaikų atiminėjimo reformą. Tada pažangūs influenceriai visus, kas bent kiek priešinosi Šakalienės ir Majausko reformai, viešai apšaukė VAIKŲ MUŠIMO ŠALININKAIS, norinčiais ĮTEISINTI FIZINES BAUSMES. Taip nebuvo.
Dabar mirė jauna nesiskiepijusi moteris ir iš visų patamsių kyla banga, dėl to kaltinanti galimybių paso (jo, o ne skiepų) priešininkus ir konkrečiai Sveikatos teisės institutą. Neva, štai ką jūsų „propaganda“ padarė, jauskitės žmogžudžiais. Bangos priekyje joja Rita Miliūtė, bet iš paskos jau vejasi Karolis Žukauskas ir panašūs.
Kiekviena nekalta mirtis yra tragedija ir ši mirtis taip pat. Bet yra absoliučiai niekinga niekšybė ignoruojant visas statistikas mėginti kurti žmonėms norimą vaizdinį eksploatuojant tą svetimą tragediją – jaunos moters mirtį. Dar didesnė niekšybė tuo prisidengiant reikalauti užčiaupti kitą požiūrį, šiuo atveju net ne požiūrį, o profesionalią kritiką. Suprask, STI „nekompetenciją“ įrodo ne kažkokie mokslo paneigti šio instituto teiginiai, o konkretaus žmogaus mirtis. Būtent tai sakoma. Būtent tuo remiantis reikalaujama cenzūruoti. Miliūtės atveju, dar ir atviru tekstu.
Sveikatos teisės institutas sakė ir sako, ir tikiuosi, kad sakys, nes bent kol kas tai absoliuti tiesa, kad jauniems žmonėms mirties nuo COVID-19 šansai yra labai maži. Gal ligai mutuojant tai pasikeis į blogą. Tikėkimės, kad ne. Bet bent kol kas statistika tai akivaizdžiai rodo. Statistika nepasikeičia dėl to, kad a) žiniasklaida atskirai aprašo kiekvieno jaunesnio nuo COVID-19 mirusio žmogaus atvejį; b) mirė ši jauna nėščia (pagimdyti spėjusi) moteris. Jaunų žmonių nuo COVID-19 APSKRITAI miršta maždaug tiek pat, kiek miršta miršta vien tik pasiskiepijusių senų žmonių. Pasiskiepijęs senas žmogus turi panašų šansą mirti nuo COVID-19, kaip ir jaunas nepasiskiepijęs žmogus. Tai nemalonus faktas, bet šios dienos mirtis jo niekaip nekeičia.
Ir taip, egzistuoja ir šansas numirti nuo skiepo. Laikantis tam tikro padorumo, įpareigojančio nemanipuliuoti mirtimis, apie tai iki šiol nekalbu nei aš, nei daug kitų GP priešininkų. Vien oficialioji statistika spalį skelbė, kad Lietuvoje nuo skiepo mirė 7 žmonės (kitur skelbia, kad 22, bet cituokime mainstreamą). Tai labai nedaug. Nė apie vieną šių mirčių atskirais tekstais nerašė žiniasklaida ar bent aš nemačiau straipsnių, kuriuose būtų konstatuojama, o ne kvestionuojama mirtis nuo skiepo. Statistiką pateikusios Valstybinės Vaistų Kontrolės Tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis pats komentavo, kad kaimyninėse šalyse tokių pranešimų apie mirtis skaičius keletą kartų didesnis, tačiau Lietuvoje problema esanti ta, kad apie mirtis ir kitus skiepų poveikius praneša patys gyventojai, o gydytojai šalutinių poveikių registravime nedalyvauja. Kitaip sakant pats VVTK pranešimas patvirtina dažną gyventojų įtarimą, kad gydytojai vangiai praneša apie šalutinius poveikius – praneša nebent patys neabejingi ir mokantys tą padaryti gyventojai. Nespekuliuokime, ar tokių atvejų daugiau, tebūnie jų 7, nors pats pažįstų 6 valandos po skiepo (nesakau „nuo“) mirusį bendraamžį ir jo tikrai nėra šioje statistikoje.
Kita vertus, kokie šansai jaunam žmogui mirti nuo COVID-19? Statistikos departamento spalio 15 dienos duomenys skelbia, kad mirė 12 žmonių iki 29 metų ir 33 žmonės iki 39 metų. Sumoje šešis kartus daugiau nei oficialiai nuo skiepų, tačiau bendroje imtyje labai panašiai ir abiem atvejais labai mažai. Ir tai po nuolat skambančios esą tendencijos, kad miršta vis jaunesni žmonės. Galbūt beveik visi šie jauni žmonės mirė neseniai, tiek nesigilinau. Jaunesnių aukų nėra, bent pagal Statistikos departamentą.
Palyginimui PASISKIEPIJUSIŲ senjorų mirė 47 amžiaus grupėje tarp 70-79 metų, 81 amžiaus grupėje tarp 80-89 metų, 25 amžiaus grupėje tarp 90-99 metų. Nepasiskiepijusių šiose amžiaus grupėse miršta virš tūkstančio. Senjorams labai rekomenduotina skiepytis – tiesiog COVID rizika nepalyginamai didesnė. Jauniems žmonėms COVID mirties rizika labai maža. Nei pirma, nei penkta, nei 33 mirtis to fakto nepakeičia, rizika vis tiek labai maža. Juo labiau suprantama, kad dar kitaip rizikas (tiksliau nežinią apie jas) vertina nėščiosioms. Skiepo rizika pagal oficialią statistiką irgi labai maža, procento šimtosios dalys. Jauni žmonės turi teisę spręsti, kurią iš šių dviejų labai mažų rizikų verčiau rinktis. Įtakingiausieji neturi teisės kaip maitvanagiai stovėti virš selektyviai pasirinktų aukų.
Ką rašytų Miliūtė ir Žukauskas, jeigu ta pati nėščia moteris būtų pasiskiepijusi ir dar iki gimdymo atsidūrusi tarp tų 7 nelaimingųjų, apie kuriuos niekas nešneka? Teisingai, greičiausiai nesakytų nieko, nes tos mirties net nebūtų žiniasklaidos antraštėse. O jeigu būtų? Tada sakytų, kad abejojantys COVID-19 skiepais yra niekšai ir manipuliuoja mirtimi, kurios ryšys su skiepu juk neįrodytas 🙂 toks tas dvigubas žaidimas svetimomis tragedijomis.
Moralas? Kaltinti kitaminčius dėl mirčių ar kitų tragedijų yra viena šlykščiausių ir niekingiausių politinės kovos taktikų. Juo labiau tuo pagrindu mėginti nutildyti vieną diskusijos pusę, turinčią ir formalų statusą, ir mokslo argumentus diskusijai. Tą darant visiškai ignoruojama statistika, ignoruojamas mokslas ir principas remtis apibendrintais duomenimis, o ne pavienėmis jautriomis istorijomis. Vietoje to eksploatuojama emocija dėl nelaimės, kuri tendencijų, LAIMEI, nekeičia. Toną tam uždavė politikai, konkrečiai Gabrielius Landsbergis, apkaltinęs opoziciją esant atsakinga už gyventojų mirtis, sapaliojęs apie kruvinas rankas. Dabar tas persikelia į visuomenę, įtakingiausi veikėjai kaltina jokios galios neturinčius visuomenininkus ir mokslininkus, kurių ir taip visada nekentė už „neteisingas“ pažiūras, o dabar gavo progą išpurvinti.
Nė viena stovykla – vakseriai, antivakseriai ir matantys niuansų kupiną realybę šioje situacijoje – nedarykite to, nemanipuliuokite atskirais atvejais, nesišvaistykite žmogžudysčių kaltinimais, galvokite apie gyvenimą po pandemijos, apie žiūrėjimą žmonėms į akis po tokių pareiškimų, kurie – patys žinote – nėra nei pagrįsti, nei teisingi.
Pagrindiniai šio įrašo teiginių šaltiniai:
Skiepų šalutinių poveikių oficialioji statistika:
https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/per-9-menesius-5-5-tukst-salutiniu-reakciju-i-skiepa-paskutiniais-menesiais-pranese-apie-8-mirtis-n1118324
Mirčių pagal amžiaus grupes oficialioji statistika:
https://www.facebook.com/photo/?fbid=244380421052571&set=a.224739159683364
P. S. Hipokritiškumui iliustruoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė visur kartoja, kad karantinas būtų pats blogiausias scenarijus, kurio negalima leisti. Kad jo išvengtume, galima viskas. Net perteklinės mirtys? Ar nėra būtent jos blogiausias scenarijus? Ar valdžios logika, kad geriau leiskime šimtus tūkstančių sergančiųjų kontaktų, tegu ir ligos sklaidos kaina, bet laikykimės įsikibę galimybių paso vardan ekonomikos, neprisideda prie išskirtinių Lietuvos sergamumo ir mirčių skaičių? Visi suprantame, kad prisideda. Bet niekas, bent kiek mačiau, niekas, nesugalvojo už tokius pasisakymus ir sprendimus kaltinti Armonaitės kruvinomis rankomis. Ir teisingai. Elkitės su visais bent taip pat, kaip elgiatės su Armonaite.
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1531262/armonaite-karantinas-yra-pats-blogiausias-scenarijus-ir-jokiais-budais-negalime-i-ji-nukeliauti
P. P. S. nesu medikas ir nuo savęs asmeniškai viruso valdymo klausimais nepridedu nieko, ko nebūtų viešumoje pasakę šios srities specialistai. Visiems patariu daryti tą patį.