Veidaknygė
Rytoj organizuojamos eitynės „Sister March Vilnius“, besisolidarizuojančios su tokio tipo eisena „Women’s March“ Vašingtone, kuri, be kita ko, skirta palaikyti didžiausią abortų klinikų tinklą JAV turinčią organizaciją „Planned Parenthood“, kovojančią už nevaržomą abortų teisę net ir vėlyvuoju metu, nepaisant jokių aplinkybių. Ta proga verta paklausyti Gianna’os Jessen, kuri prieš kelis dešimtmečius po šios organizacijos rekomendacijų buvo abortuota 7,5 mėnesio nėštumo fazėje, tačiau, nepaisant liūdniausių medikų prognozių, sugebėjo išgyventi ir labai džiaugiasi savo gyvenimu (žr. ČIA).
Lietuviškąją eitynių versiją organizuoja Austėjos Landsbergienės įsteigta Vilniaus Karalienės Mortos mokykla, o dalyvauti ragina ir vaikų darželių tinklas „Vaikystės sodas“ – jo generalinė direktorė taip pat yra A. Landsbergienė.
Abstrakčios formuluotės pateikiamos tam, kad būtų surinkta daugiau žmonių, palaikančių „gražius dalykus“, tuo tarpu tikroji eitynių esmė – parama nevaržomoms reprodukcinėms „teisėms“ (tiek vėlyvo, tiek pusiau gimusio vaiko aborto) ir nelegaliai (NELEGALIAI!) migracijai (plačiau apie tai žr. ČIA).
Šimtas kildišienių, neaiškiai nuomojančių po du Range Rover, neprilygtų šitam moraliniam krachui, kurį palaiko klintoninio tipo chunta. Jeigu subrendusio kūdikio žudymas prileidžiant visokių rūgščių ir nuodų į moters organizmą yra nieko tokio (jeigu nudegintas vaikelis vis tiek sugeba išgyventi, jis paliekamas mirti, nors Gianna’os Jessen atveju kažkodėl suskubta pagelbėti merdinčiam vaikui), tuomet „everyday sexism / rasism / xenophobia / homophobia“ yra absoliučiai geras ir šaunus dalykas (pabrėžiu, – JEIGU!) ir jūs, kaip sukarikatūrintos žmogaus iškamšos, to nusipelnėte.
Minimos lietuvaitės ir vienos partijos įvaizdis akivaizdžiai susiję, jau nekalbant apie kitokius ryšius, todėl jeigu „žiniasklaida“ nepakurs bent pusės to pragaro, kuriame pastaruoju metu deginami Kildišienė, Karbauskis ir visi valstiečiai, bus galima pradėti jos mirties liudijimo dokumento išrašymo procedūras. Ir, žinoma, visų „komentatorių“, „ekspertų“ ir „stebėtojų“ moralinės mirties.
Kai taip pagalvoji, ne tiek ir klydo Arvydas Šliogeris: mes jau gyvename pomirtiniame pasaulyje…