Ramunė Sakalauskaitė | DELFI.lt
Stebint gausėjantį kandidatų į merus būrį ir prieš šimtmetį metų sostinėje gyvenusio prancūzų rašytojo Romaino Gary knygose aprašytus nevalytus Vilniaus šaligatvius, vis dažniau susimąstoma, kaip turėtų dirbti geras miesto meras. Gal ir ne jis atsakingas už kiekvieno sostinės kiemo švarą, tačiau kodėl iki šiol neturime kitose Europos demokratinėse šalyse sėkmingai dirbančių seniūnų ir seniūnaičių?
Yra daug problemų, susijusių su miesto valdymu. Vakarietiški miestai valdomi savivaldos pagrindais, daug ką lemia vietos gyventojai, net pavienių žmonių balsas. Miestą valdantieji kartu su vietos gyventojais tariasi dėl daugybės urbanistinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros bei vis labiau suvokiamos gamtosaugos reikalų. Tai, drauge su visuomene, įgyvendinami darnios plėtros sumanymai.
Mūsuose nesama jokių teisiškai sutvarkytų valdančiųjų ir vietos gyventojų santykių. Tokių, kuriuose visuomenė turėtų sprendžiamąjį balsą. Juk net visuomenei piktinantis, o teismams pripažįstant pažeidimus, Lietuvos statytojai toliau sėkmingai tęsia įgyvendina savo projektus. Miesto valdžia atvirai aptarnauja didžiuosius „statybininkus“, kuriems svarbiausia statyti kuo greičiau ir kuo pigiau, o parduoti kuo brangiau. Pridengdama savanaudiškumą valdžia atmeta reikalavimus bendrauti su vietos gyventojais ir atsižvelgti į socialinius bei kultūrinius gyventojų poreikius, kurie didina kaštus ir mažina pelną.
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.