Navalny.com
Naujasis didžiųjų Rusijos bendrovių reitingas RBC-500 dvelkia liūdesiu ir nusiminimu. Žinoma, mes ir anksčiau viską žinojome apie tai, kaip prekyba žaliavomis iškraipo ekonomiką ir daro mus priklausomus nuo naftos.
Tačiau čia viskas taip akivaizdu – nors verk.
Štai jos – bendrovės, kurios ir sudaro Rusijos ekonomikos pagrindą:
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Jos sukuria 77% Rusijos BVP ir čia dirba tik 7,5 mln. darbuotojų. Užimtumas šalyje – 71,1 milijonai žmonių, vadinasi, vos 10,5% dirbančių sukuria 77% BVP. Pasibaisėtina.
Imkime ir atribokime žaliavinę naftą, dujas, metalus, kasybą. Tai yra viską, kur mes uždirbame kasdami iš žemės ką nors naudingo ir pardavinėdami tai į užsienį:
Įsivaizduokite, kad rytoj nei naftos, nei dujų, nei pirmojo perskirstymo metalų nebereikia. Pašalinkime tai, kas apibraukta raudonai. Viskas – nėra jokios Rusijos ekonomikos, nėra ir pačios Rusijos.
Bet dar klaikiau atrodo ekonomikos sektorių pelningumo analizė:
Remiantis trečiadienį paskelbtais didžiausių Rusijos bendrovių reitingų – RBC 500 – duomenimis, bendros pajamos iš naftos bendrovių 2014 metais sudarė 19,8 trilijono rublių, arba 35,3% visų reitingo dalyvių pelno, tačiau grynasis jų pelnas sudarė 1,98 trilijono rublių, arba 97,7% viso grynojo pelno. Kitos pramonės šakos gavo tik 46 milijardų rublių pelno. Taigi, jei Rusijos verslo veiklos rezultatu laikytume tik pelną, kitų pramonės šakų Rusijoje beveik nėra.
Tai yra 98% grynojo pelno gaunama iš 500 didžiausių įmonių – už naftą ir dujas, o likusieji sudaro 2%. Žinoma, esama ir šešėlinės ekonomikos, ir viso kito, tačiau tyrimo skaičių tai nekeičia.
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Tai reiškia, kad nėra nieko. Nafta ir dujos yra vienintelis dalykas, kur esama legalaus pelno. Kur galima praturtėti. Ir būtent šias pramonės šakas maksimaliai kontroliuoja valstybė-oligarchai. Tai yra turtėja ne talentingi verslininkai, o vienetai – oligarchų – ir šimtai – valdininkų.
Būtent taip ir atrodo tas „Vakarų žaliavų priedėlis“. Tiek daug metų rėkta, kad neleisime Vašingtono srities komitetui mus padaryti būtent tokius, tačiau būtent tokie ir tapome, ir dar – savo noru.
Dar kartą pažvelkite į nuotrauką viršuje. Čia viskas, ką galėjome sukurti per 25 metus: prekybos tinklai, bankų ir komunikacijos sektoriai. Visa kita – nuo naftos pramonės iki inžinerijos ir energetikos – visa tai tėra Sovietų Sąjungos palikimas.
O svarbiausia: per šiuos 15 aukštų žaliavų kainų metus visi tie, apibraukti raudonai, gavo MILŽINIŠKĄ pelną. Kur jis dabar yra? Kas už jį pastatyta? Kam už juos nupirkta laimė ir turtai?
Taigi iškasėme iš žemės lobį, pardavėme jį į Vakarus, o už gautus pinigus nusipirkome netgi ne kastuvą ir karutį, o tiesiog teisę ir toliau kasti savo žemės lobius Vakarams.
Iš rusų kalbos vertė Ramutė Bingelienė.