Vilniaus m. savivaldybėje patyliukais regztas planas iškirsti 3 ha Verkių regioninio parko miško trenkė tarsi žaibas iš giedro dangaus čaižiam benzopjūklų gausmui sukaukus Didžiojo Velykų ketvirtadienio rytą. Miškas kertamas turint tikslą nutiesti abejotino reikalingumo gatvę, jungiančią Molėtų plentą su Santariškių gatve. Nors tebevyksta žaliųjų pradėti teisminiai ginčai, kirtimų akibrokštas šovė likus porai dienų iki teismui paskelbiant verdiktą, prieš tai paskleidus gandus apie projekto atidėjimą ilgam laikui dėl lėšų trūkumo. Pasirodo, tai tebuvo sąmoninga tyla prieš audrą.
Kaip teigė Susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė, šiandien kalbame jau nebe apie 3 hektarus iškertamo miško, nors tai mums, žaliesiems, būtų svarbiausia. „Blogiausia, kai paminami ne tik gamtos ar žmogaus interesai, bet net ir teisiniai aspektai, koreguojant projektus kaip patogu kažkieno interesams, atvirai pasityčiojus iš visuomenės. Nors, šioje draustinio teritorijoje vietiniams gyventojams anksčiau buvo draudžiama pakelti net nulūžusios šakos šapelį pavasarinių talkų metu, gamtą budriai saugoję Regioninio parko pareigūnai šiandien priversti prioritetą teikti projekto vykdytojų gudriai manipuliuojamam eismo sąlygų greitosios pagalbos automobiliams gerinimo argumentu, nors kelionė iki ligoninės šiuo keliu kaip tik pailgės“, – pažymi žalioji.
Susivienijimui atstovaujantį teisininką Kristijoną Paliutį stebina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirinktas miško kirtimo laikas: detalusis planas patvirtintas 2014 m. gruodžio 3 d., byla dėl detaliojo plano teisėtumo vyksta nuo 2015 m. vasario mėn., o miško kirtimo darbai pradėti iš karto, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas pabaigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir išėjo priimti sprendimo dėl detaliojo plano teisėtumo. Panašu, kad savivaldybės atstovai nusprendė nelaukti teismo sprendimo ir patys negrįžtamai išspręsti miško klausimą: ,,Visi faktai ir argumentai dėl detaliojo plano procedūrų pažeidimo ne tokie svarbūs, kai miško nebėra“.
Pasak pašnekovo, detalusis planas dėl valstybinės reikšmės miško žemės naudmenų pakeitimo į kitas naudmenas buvo patvirtintas dar nesant Vyriausybės nutarimo dėl šio miško išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo. „Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriame miško naudmenų keitimas nenumatytas. Šie pažeidimai akivaizdūs, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėjo visas pastangas, kad pareiškėjo skundas iš esmės nebūtų svarstytas. Manau, tokie savivaldybės administracijos veiksmai yra akivaizdi nepagarba teismui ir viešąjį interesą šioje byloje ginančiai asociacijai. Nenustebčiau, jei taip elgtųsi privatus asmuo, žiūrintis tik savo intereso, bet kai taip elgiasi savivaldos institucija, kyla abejonių dėl tikrųjų interesų“, – pažymi K. Paliutis.
Žaliuosius neramina ir tai, kad ši su žmogiškumo ir teisine logika prasilenkianti praktika turės ne tik aplinkosauginių ir teisinių, bet ir ekonominių bei socialinių pasekmių – dar labiau paskatins gyventojų emigraciją.
Anot V. Vingrienės, be galo skaudu girdėti vietinių Santariškių gyventojų nusivylimo kupinus žodžius, kad jiems po tokių akibrokštų, nepaisant didelio jų patriotiškumo ir meilės savo kraštui, norisi krautis lagaminus emigracijai. „Blogiausia, kad šiandien žaliąjį Lietuvos veidą darkantys verslai ir jų lobistai valdžios struktūrose lieka tam akli, atvirai spjauna į teisės viršenybę ar lengva ranka keičia teisyną sau naudinga linkme, nepaisydami net ir Konstitucijos miškams suteikiamo ypatingo statuso. Matydami tokią savivalę tikrai negalime tylėti, juo labiau, kad šios sudėties Seimo kadencijai einant į pabaigą, miškų reglamentavimo srityje bręsta dar įspūdingesni akibrokštai. Štai Aplinkos ministerijos koridoriuose jau klaidžioja palaimintas sprendimas dėl miško paskirties keitimo galimybės rekreaciniais tikslais, aiškiai atversiantis kelią sodybų miškuose kvartalams. O tai ves prie dar didesnio miškų ir šalies kraštovaizdžio naikinimo“, – pažymi pašnekovė.
Susivienijimo Žali.LT atstovai nesiruošia trauktis ir žada kreiptis į atsakingas valstybės institucijas prašydami stabdyti panašaus pobūdžio praktikas. Žalieji žada teisybės ieškoti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, taip pat prašyti teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos Vyriausybės nutarimu, galimo prieštaravimo Miškų įstatymui ir Konstitucijai.