Kaip jau skelbėme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 23 d. priėmė sprendimą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) parengtas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų diskusijų tvarkos aprašas, įtvirtinęs, kurie kandidatai į savivaldybių tarybas gali skleisti savo politines idėjas ir programas nacionaliniu lygmeniu, o kurie – tik regioniniu, apribojo asmenų konstitucines teises.
Šį LVAT sprendimą „Žinių radijo“ laidos vedėjas Marijus Gailius paprašė pakomentuoti Lietuvos Sąrašo – vienos, pasak jo, iš nykštukinių partijų – pirmininką Darių Kuolį.
Tiesos.lt skaitytojų dėmesiui siūlome šio interviu išrašą.
„Žinių radijo“ laidos vedėjas Marijus Gailius: Taigi, Jūsų prašymu, buvo nagrinėtas (ar ne?) sprendimas, Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtinta tvarka, kad ne visos partijos gali pasisakyti per nacionalinius debatus televizijoje.
Na, ir teismas nusprendė, kad VRK tvarka nebuvo teisinga. Ir Jūs sveikinate šią tvarką. Aš tik paminėsiu, kad būtent mažesniųjų partijų galimybė dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos debatuose… Ši „tvarka prieštarauja įstatymams“ – vakar vakare paskelbė Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas – ir būtent tokia anksčiau buvo nuostata, kad dalyvauti LRT debatuose prieš šiais metais vykusius savivaldos rinkimus, buvo kviečiami tik septynių didžiųjų Lietuvos partijų atstovai. Jūsų „Lietuvos Sąrašas“ į tas septynias nepateko. Ką reiškia šis sprendimas Jums, kaip mažesnei partijai?
Darius Kuolys, Lietuvos Sąrašo pirmininkas: Ne mums šis sprendimas yra svarbus – jis svarbus yra Lietuvos visuomenei, Lietuvos piliečiams. Lietuvos Konstitucija kalba apie lygią laisvų rinkimų teisę…
M.Gailius: Taip.
D. Kuolys: Mes manom, kad Vyriausioji rinkimų komisija kartu su LRT televizija ir radiju kuria, režisuoja rinkimus: perima iniciatyvą ir režisuoja patį rinkimų spektaklį, kas nei Konstitucijos, nei įstatymų nėra numatyta. Piliečiai negali gaut patikimos informacijos ir sąmoningai pasirinkt. Rinkimai yra sąmoningas, laisvas piliečių pasirinkimas. Piliečių laisvė ir sąmoningumas yra apribojami dirbtinom taisyklėm, kurios sukuriamos jėgos struktūrų…
M.Gailius: Pavyzdžiui, Jūsų partija kėlė kandidatus trijose savivaldybėse, kurių gyventojų sudaro kiek daugiau nei 20 procentų Lietuvos rinkėjų, todėl Lietuvos Sąrašo atstovai nebuvo pakviesti į LRT debatus. Tai yra dirbtinis ribojimas, Jūsų vertinimu?
D. Kuolys: Ne tik mūsų vertinimu, bet ir teismo vertinimu…
M.Gailius: Taip.
D. Kuolys: Ne tiktai dirbtinis, bet ir antikonstitucinis, antiįstatymiškas ribojimas.
Vienas dalykas, mes kėlėme kandidatą į Vilniaus merą…
M.Gailius: Taip.
D. Kuolys: Ir sakyt, kad Vilniaus mero klausimas yra antraeilis, trečiaeilis klausimas, ir mūsų kandidatas, kuris buvo vienas populiaresnių, neturėjo teisės pasisakyt per nacionalinį transliuotoją, išdėstyt savo pozicijos vilniečiams, manom, yra…
M.Gailius: …Naglis Puteikis…
D. Kuolys: …yra dirbtinis režisavimas. Tai yra administracinių resursų naudojimas rinkimuose, kas yra įprasta Rytų pasaulyje. Bet nėra priimtina Vakarų pasaulyje.
M.Gailius: Būtumėte turėję ką papasakoti per nacionalinį eterį?
D. Kuolys: Žinot, Jūsų klausimas nėra korektiškas, kaip ir apibūdinimas „nykštukinės partijos“.
M.Gailius: Taip.
D. Kuolys: Eidami į rinkimus, mes turėjome ką papasakoti ir turėjom daug ką pasakyti. Ir tai, kad gavome tiek pat vietų Vilniaus savivaldybėje, kiek jų gavo socialdemokratai, turėdami didelį finansavimą, turėdami nacionalinį eterį, tai irgi šiek tiek pasako.
Ir tai, kad mūsų kandidatas, iškeltas į Vilniaus merus, gavo beveik tiek pat vilniečių pasitikėjimo ir balsų, kiek Tėvynės Sąjungos kandidatas iškeltas…
M. Galius: Taip.
D. Kuolys: … tai irgi šiek tiek pasako, nors mes tokių galimybių neturėjom, kokios buvo sudarytos biudžetinėm partijom.
M. Gailius: Tik įsivaizduokime tada, jeigu… pats palyginote, [gavote] panašiai mandatų kaip socialdemokratai, ar būtumėte „išauginę“ mandatų, jeigu būtumėte turėję pasisakymo teisę? Gausiai auditorijai.
D. Kuolys: Žinoma, taip.
M. Gailius: O kažin, kaip galvojate, na, taip, teisė yra teisė, bet tada, na, organizuoti, ar ne, tokius debatus, ar… „neužterštų“ eterio kažkuria prasme, nes… įregistruotų politinių partijų yra labai daug. Ir tiesiog tada… kaip žmonėms galų gale reiktų atsirinkti visus pasisakymus?
D. Kuolys: Žmonės turi teisę gauti informaciją…
M. Gailius: Taip.
D. Kuolys: Ar eterio „teršimas“ yra seno vokiečių detektyvo rodymas dvidešimtąjį kartą per visuomeninį transliuotoją už biudžeto pinigus, ar galimybė pasisakyti kandidatui į Vilniaus merus?
Čia kaip kas supras. Lietuvos LRT televizijos direktorius, turbūt, mano kitaip: kad seno detektyvo kartojimas dvidešimtąjį kartą rodymas nėra eterio „teršimas“, o eterio „teršimas“ yra pasisakymas kandidato į Vilniaus merus ir jo bendravimas tiesiogiai su piliečiais.
M. Gailius: Galų gale juk neretai ir didžiųjų, tų septynių „išrinktųjų“ partijų kandidatai nebūtinai ten irgi kartais turi ką pasakyti, ar ne? Tad jeigu kalbėtume tiesiog apie diskursą, apie tai, ką kalba partijos… ir nebūtinai pasiekia visus rinkėjus.
D. Kuolys: Na, jeigu jūs matėt tas laidas, kurios buvo biudžetinių partijų finansuojamos iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, jūs ten matėte tose laidose žmones, kurie patys nekandidatavo nei į merus, nei į savivaldą. Jose kalbėjo ir Viktoras Uspaschikas, europarlamentaras, apie savivaldos rinkimus, jose kalbėjo ir Rolandas Paksas, nors jie ir nekandidatavo.
Tai štai klausimas: ar tai yra patikima informacija rinkėjams, ar yra tam tikra režisūra ir tam tikras žaidimas, remiantis administraciniais resursais?
M. Gailius: Per kitus rinkimus, panašu, bus grįžtama prie ankstesnės tvarkos, iki 2010-ųjų metų galiojusios, kai visos partijos turės galimybę, ar ne, debatuoti?
D. Kuolys: Tą tvarką turi nustatyti įstatymu Seimas.
M. Gailius: Taip.
D. Kuolys: Ir tą tvarką reikia aptarti, reikia diskutuoti. Dabar buvo nutarta, kad vienos partijos yra regioninės, kitos yra nacionalinės. Bet nacionalinės partijos išskirtos – jos galėjo naudotis ir nacionaliniais, ir vadinamaisiais […] kanalais.
Tai va šiuo atveju, lygi teisė – lygi rinkimų teisė, laisvų rinkimų teisė – mano įsitikinimu, ir rimtų teisininkų įsitikinimu, tokių kaip Petro Ragausko, yra grubiai pažeista.
M. Gailius: Žodžiu, labai svarbus demokratinis principas. Bet, pone Kuoly, Jums dar toks asmeniškas klausimas. Esate, na, garsus, ar netgi, sakyčiau, aršus teismų kritikas, bet šiuo atveju teismo sprendimas palankus, na, ir šiuo atveju, hm, taip, ir Jūsų partijai. Šiuo atveju sveikinate, būtent, tokį teismo sprendimą? Nekonjuktūrišką…
D. Kuolys: Ne, aš manau, kad teismo sprendimas yra kompromisinis, jis buvo atidėtas, jis nebuvo priimtas laiku, ir teismas vis dėlto neatsako į daugelį klausimų. Jis priėmė tokį kompromisinį pasakymą, kad „įstatymų neatitinka“, bet neatitinka vieno principo. Mes kėlėme klausimų šiek tiek daugiau Administraciniam teismui…
M. Gailius: Ir, juolab, šiek tiek pavėluotai kandi… prieš kovo 1-ąją, būtent, nebuvo toksai […] Lietuvos Administracinių Teismu sprendimas…
D. Kuolys: Mes kreipėmės pačioj vasario pradžioj į Vyriausiąjį administracinį teismą matydami, na, akivaizdžius pažeidimus Konstitucijos įstatymo. Vyriausiasis Administracinis Teismas, na, pasielgė taip konjunktūriškai..
M.Gailius: Ta teise… Galima padiskutuoti šita tema. Labai ačiū Dariui Kuoliui, „Lietuvos Sąrašo“ politinės partijos pirmininkui.
Viso laidos įrašo klausykite ČIA.
Laidoje dar kalbėjo Žemaičių partijos lyderis Egidijus Skarbalius ir Lietuvos Centro sąjungos pirmininkas Albinas Stankus. Savo poziciją išdėstė [klausyti nuo 12 min.] ir LRT televizijos direktorius Rimvydas Paleckis.