Kaip rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus savivaldybių skaidrumo tyrimas, Lietuvos savivaldybės mažiausiai informacijos atskleidžia apie politikų ir tarnautojų interesus, lobistų daromą įtaką ir galimybes gyventojams įsitraukti į sprendimų priėmimą.
Tyrimo duomenimis, už savo veiklą geriausiai atsiskaito Alytaus (78 balai iš 100 galimų), Šakių (74 balai) ir Plungės (74 balai) rajonų savivaldybės, prasčiausiai – Skuodo raj. (37 balai), Rokiškio (36 balai) ir Pasvalio raj. (33 balai) savivaldybės.
Tyrimas atskleidė, kad nė viena savivaldybė neskelbia apie susitikimus su interesų grupėmis, iš jų gautus pasiūlymus ir tolesnius savivaldybių sprendimus. Politikų ir administracijos vadovų viešų ir privačių interesų deklaracijas viešina tik Birštono savivaldybė, dar aštuonios savivaldybės šią informaciją skelbia ne apie visus asmenis. Kas ketvirta savivaldybė viešina, kokias dovanas gali priimti jos darbuotojai, o kokių ne, kas penkta – kaip gyventojai gali dalyvauti sprendimų priėmime.
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ dalyvavęs teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas Liudvikas Ragauskis priminė, kad informacijos suteikimo teisę piliečiams garantuoja specialus įstatymas:
„Įstatyme aiškiai reglamentuotos tiek paklausėjų teisės, tiek viešojo administravimo subjektų teisės, kokią informaciją ir per kiek laiko privalu suteikti. Didžiausi nesklandumai susiję su informacijos vilkinimu. Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Tad jeigu tos informacijos reikia greitai, tikėtina, kad ją gausi po pusantro mėnesio. Antra vertus, tai dar nereiškia, kad gausiu tokią informaciją, kokios prašiau. Jeigu informacija nesuteikiama, turiu kreiptis į teismą. Procesas gali baigtis po pusantrų metų, ir grįšime į tą patį tašką, iš kur pradėjome. Teismas tik įpareigos suteikti informaciją, bet pasekmių tas valstybės tarnautojas nepatirs jokių. Institucija nebūtinai turi teisintis, kodėl nesuteikė informacijos. Tiesiog nesuteikė ir tiek. Gali būti, jeigu tai įmanoma, suteikta ir žodinė informacija. Bet dažniausiai reikalaujama pateikti klausimus raštu. Kai parašai prašymą, jis užregistruojamas, tuomet įsijungia visa procedūra. Gali būti ir nebylus įstaigos vadovo, jeigu, sakysim, prašymas susijęs su informacija apie jį, nurodymas pavaldiniams informacijos neteikti. Čia esmė ta, kad nors visai tai teisiškai reglamentuoja, dar kartą pabrėšiu, jog nėra pasekmių už prašymų ignoravimą. Realiai valstybės tarnautojui gali būti taikoma nuobauda. Bet dažniausiai, kol išsiaiškinama, ar kaltas tarnautojas, valstybės institucija, jau įsigalioja senatis“, – kalbėjo L. Ragauskis.
Visos laidos kviečiame klausytis ČIA.
Be teisininko Liudviko Ragauskio, joje dalyvauja ir Trancparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos vadovas Kęstutis Gečas, Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Laidą rengia Raigardas Musnickas.