Vilniaus apylinkės prokuratūra pagaliau baigė tirti gydytojai Laimai Bloznelytei-Plėšnienei prieš porą metų iškeltą baudžiamąją bylą, – šiandien, remdamasis savo šaltiniais prokuratūroje, pranešė mįslingą ir tragišką Garliavos istoriją nuolat analizuojantis ir komentuojantis dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tiesos.lt primena, kad į lietuviškos teisėtvarkos nemalonę dėl liudijimo Garliavos byloje patekusi L. Bloznelytė-Plėšnienė yra habilituota biomedicinos mokslų daktarė, žinoma onkologė ir chirurgė, 2002 metų Lietuvos mokslo premijos laureatė. Jos tėvas Mindaugas Julius Bloznelis – mokslų daktaras, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys ir tremtinys, o motina Kamilė Bloznelienė – garsi gydytoja kardiologė, habilituota daktarė.
Gydytoja L. Plėšnienė 2012 metais, netrukus po to, kai Deimantė Kedytė buvo prievarta išnešta iš senelių namų, televizijos laidoje papasakojo apie 2010-aisiais jos kabinete apsilankiusius Andrių Ūsą, dvi moteris ir mergaitę. Pasak medikės, jie atėjo iš anksto neužsiregistravę, kabinete elgėsi labai keistai ir įžūliai. A. Ūsas prie abiejų moterų ir mergaitės išsitraukęs savo lyties organą ir liepęs pašalinti nuo jo didelę vyndėmę. L. Plėšnienei atsisakius tai daryti, ją užsipuolusi vyresnė moteris, kuri paprašiusi apžiūrėti ir mergaitę, tačiau išsigandusi mergaitė nesileidusi apžiūrima. Jaunesnioji moteris gydytojai pasakiusi, kad jie esą iš Garliavos.
Šiuo viešu gydytojos L. Plėšnienės pareiškimu prokuratūra susidomėjo būtent tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama pedofilija apkaltinto ir mįslingomis aplinkybėmis žuvusio A. Ūso byla. Teismas paskelbė pertrauką tam, kad prokuroras atskirai apklaustų bylos liudytoją L. Plėšnienę.
Neįvardytais šaltiniais remdamasis „Lietuvos rytas“ skelbia, kad prokuroro teismo metu „iškviesta į apklausas L. Plėšnienė jau nebuvo tokia kategoriška kaip prieš televizijos kameras – medikė tvirtino, kad galėjo apsirikti dėl savo pacientų, neatpažino seserų jai pateiktose nuotraukose, o pamačiusi mirusio nuogo A. Ūso nuotrauką ant jo lyties organo neįžvelgė jokių vyndėmės šalinimo žymių“.
Remdamasis išgauta slapta ikiteisminio tyrimo medžiaga, „Lietuvos rytas“ tvirtina: prokuratūroje „buvo apklaustos abi vyro [A.Ūso] žmonos ir jo tėvai, tačiau nė vienas dėmių ant A. Ūso lyties organo nėra matęs. Apie jokias vyndėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A. Ūso mirties 2010 metų birželio 13-ąją. Surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, nurodyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, bet nėra net užuominos apie dėmes ar randus intymioje vietoje“.
Dienraščio teigimu, Vilniaus apylinkės prokuratūra gydytojai L. Plėšnienei yra pareiškusi įtarimus dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo bei šmeižimo ir dar „šį mėnesį arba kitų metų pradžioje“ perduos baudžiamąją bylą teismui. Sykiu „Lietuvos rytas“ visuomenei primena, kad didžiausia numatoma bausmė už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Permanentinį žurnalistinį tyrimą atliekantis dienraštis taip pat pranešė, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti Laimutė Stankūnaitė, jos tėvai Tatjana bei Stasys Stankūnai ir A. Ūso artimieji yra pateikę teismui civilinius ieškinius ir reikalauja, kad gydytoja L. Plėšnienė jiems atlygintų neturtinę žalą.
L. Stankūnaitė su savo advokatu Gintaru Černiausku yra medikei pateikusi 100 tūkstančių, o jos tėvai – 20 tūkstančių litų civilinius ieškinius.