Zita Šličytė: Konstitucija draudžia drausti

Tiesos.lt siūlo Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų grupės narės, ilgametės advokatės dr. Zitos Šličytės komentarą, pasakytą išklausius Aurimo Perednio laidoje „Aktualusis interviu“ („Žinių radijas“) vykusią Dariaus Kuolio ir Aloyzo Sakalo diskusiją apie tai, kiek Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, priimdama „neskundžiamą nutartį“, kad Darius Kuolys pažeidė Susirinkimų įstatymą, paisė Konstitucijos, jos laiduojamų piliečių teisių ir laisvių.

Lietuvos Respublikos 36 Konstitucijos straipsnis suteikia teisę rinktis į susirinkimus. Jame sakoma: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.“

Taigi Konstitucijoje yra sakoma: negalima nei drausti, nei trukdyti, t. y. sakoma: išvis negalima drausti rinktis, negalima ir trukdyti rinktis. O antroje dalyje nurodomi tie atvejai, kada galima riboti, t. y. „Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“

Valstybės ar visuomenės saugumui grėsmės čia tikrai nebuvo, viešajai tvarkai – taip pat: pasivaikščiodami prie Prezidentūros jokios viešos tvarkos nepažeidžia. Aš jau nekalbu apie tai, kad tai tikrai nekenkia žmonių sveikatai ar dorovei, tai nepažeidžia ir kitų asmenų teisių bei laisvių.

Kaip matote, čia išvardyti atvejai, kai galima riboti šią Konstitucinę teisę, ir tas išvardijimas yra išsamus – nėra taip, kaip kartais, kai išvardijama, sakoma „ir kitais atvejais“. Ne, čia nėra kitų atvejų – tai yra baigtinis galimybių riboti susirinkimų teisę sąrašas, todėl ir Susirinkimo įstatyme negali būti jokių kitų pagrindų, ribojančių šią susirinkimų teisę, išskyrus tuos, kurie išvardyti Konstitucijos 36 straipsnyje.

Būtent tuo galėčiau papildyti Dariaus Kuolio pasisakymą.

Ir kai Sakalas sako, kad jei visi pradės aiškinti Konstituciją, tai bus du milijonai nuomonių, tai turiu pasakyti tik tiek: Konstitucijos niekas neturi teisės aiškinti, net Konstitucinis teismas. Tai, ką Sakalas sakė laidoje, netiesa.

Mūsų Konstitucija yra parašyta aiškiai, suprantamai, Tauta už ją balsavo ir jokių aiškintojų nereikia. O ką veikia Konstitucinis teismas, jisai tiktai nagrinėja, ar įstatymas ar kita teisės norma atitinka Konstitucijos nuostatas, o ne aiškina, kaip sako Sakalas. Tai ką – mūsų Konstitucija koks kazusas, nesuprantamas dalykas? O aiškintojai, kai jie pradeda aiškinti, tai įdeda – tą kartais ir daro mūsų Konstitucinis teismas – naują turinį į tą normą ir tai yra jau ne jų kompetencija.

Konstitucijos 105 straipsnis aiškiai tai teigia: „Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.“

Aloyzas Sakalas, kai sako „Lietuvoj turi teisę aiškinti Konstituciją tik Konstitucinis teismas“, nusišneka… Neturi Konstitucinis teismas tokios teisės. Man nereikia, kad man kas aiškintų. Visi, kurie moka skaityti, perskaito ir supranta: „negalima drausti rinktis į taikius susirinkimus be ginklo“. Antroje dalyje išsamiai išvardyta, kokiais atvejais galima apriboti, ir įstatymas negali numatyti kitų atvejų, kaip tik tuos, kurie išvardyti 36 antroje dalyje. Ir jokių ribojimų. Ir visiems visa tai aišku ir jokių aiškinimų niekam nereikia.

Tik sovietiniais laikais buvo sakoma „TSRS ar LTSR Aukščiausiasis Teismas aiškina“… Bet tada ir reikėjo aiškinti, išties buvo ką. O dabar viskas parašyta valstybine, suprantama kalba, ir nieko aiškinti nereikia. Ir Konstitucija tokios teisės Konstituciniam teismui nesuteikė – tokios funkcijos niekas nevykdo. Konstitucinis teismas tik nagrinėja, ar konkretūs įstatymai prieštarauja ar ne. Žinoma, būtų įdomu, kaip Konstitucinis teismas vertintų dabartinį mūsų Susirinkimo įstatymą, jo nuostatas.

Ir teisus Darius Kuolys, kai sako, kad Konstitucija pagal 6 straipsnį yra „vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“, ir todėl „kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“.

Būtent todėl aš dedu Konstituciją į kišenę ir keliauju į teismą ginti savo teises, į jokį kitą įstatymą neapeliuodama, tiesiogiai vadovaudamasi Konstitucijos tekstu. O Konstitucija tiesiai sako: yra negalima, draudžiama drausti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top