150-osioms prezidento Kazio Griniaus gimimo metinėms: Trečiąjį prezidentą pagerbs ir teatralai

Gintarė Čiuladaitė | „Lietuvos žinios“

Gruodžio 17-ąją minimos 150-osios prezidento Kazio Griniaus gimimo metinės. Šią dieną režisierius Gytis Padegimas rengia savo naujausios pjesės skaitymą istorinėje prezidentūroje Kaune. „Alksniškės“ – apie K. Griniaus gyvenimą nuo 1942 iki 1944 metų, kai prezidentas buvo ištremtas iš Kauno už protestą dėl žydų naikinimo.

Kitąmet vasario 16-ąją Kauno kameriniame teatre vyks spektaklio premjera. Su kūrybine grupe režisierius vyko į Alksniškių kaimą, kur K. Grinius gyveno vokiečių okupacijos metais pas savo seserį Oną. Aktoriai aplankė jos sodybą, kapą, kaimo bažnyčią. Režisierius filmavo ir rinko medžiagą vaizdo projekcijoms, kurios bus naudojamos spektaklyje. Jo pastatymą parėmė Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas.

K. Griniaus pavardę G. Padegimas sako girdėjęs nuo vaikystės. Režisieriaus tėčio (fiziologo ir mokslininko Bernardo Padegimo) mokytojas buvo medicinos mokslų profesorius Vladas Lašas. Artimas K. Griniaus draugas V. Lašas inicijavo Kauno klinikų statybą, kartu jie pasistatė namus Aukštaičių gatvėje Kaune.

„Bendraudamas su V. Lašu mano tėtis daug žinojo apie K. Grinių, ir mano paties vaizduotėje išliko pasakojimai, kaip jis pėsčias be jokios apsaugos eina į prezidentūrą, sustoja gatvėje, sveikinasi su žmonėmis“, – pasakojo pjesės autorius.

Už raštą prieš holokaustą – tremtis

K. Grinius gimė 1866 metais dabartiniame Marijampolės rajone, ūkininkų šeimoje. Jo pirmoji žmona Joana Griniuvienė buvo knygnešė. Kaune pažiūrėjusi Keturakio spektaklį „Amerika pirtyje“ ji sumanė statyti pjesę ir Marijampolėje. J. Griniuvienė su vaikais mirė Pirmojo pasaulinio karo metais. Likęs gyvas sūnus Kazys vėliau tapo Lietuvos kariuomenės pulkininku.

1926 metais K. Grinius buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Tų pačių metų pabaigoje, per K. Griniaus gimtadienį, įvykdytas karinis perversmas ir prezidentas buvo nuverstas. Nuo tada jis užsiėmė visuomenine ir šviečiamąja veikla, rašė apie mediciną. 1942 metais vokiečių generaliniam komisarui Kaune K. Grinius, Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius įteikė protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo ir Lietuvos kolonizavimo. Memorandumo autoriai buvo suimti.

„Kokia pilietinė drąsa ir kokio aukšto rango politikas, drįsęs paprieštarauti žydų kilmės žmonių šaudymui tada, kai pats popiežius tylėjo, – svarstė G. Padegimas. – K. Griniaus tarnavimas demokratijai buvo pagrindinė jo gyvenimo misija. Jis kovojo už laisvę, gyvendamas Amerikoje bandė kreipti pasaulio dėmesį į valstybių už geležinės uždangos likimą. Šais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, jis mums yra svarbus pavyzdys.“

Po mirties emigracijoje (JAV) K. Grinius su antrąja žmona Kristina Griniuviene buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, šiemet jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Pjesė – apie maištininkų šeimą

„Alksniškiai“ – pasakojimai apie K. Grinių, dialogai ir pamąstymai apie laisvę, perversmą, ateitį. G. Padegimas pjesę rašė praėjusį rugpjūtį savo sodyboje Juškonyse. Joje – tikslūs biografiniai faktai, autorius sukūrė ir prezidento portretą. K. Grinius prisimenamas kaip korektiškas, pakantus kitų nuomonei, sąžiningas ir kuklus žmogus, pasižymėjęs humoro jausmu.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top