Pilietinis Tiesos sambūris, kaip ir Seimo narių priesaikos dieną, šiandien 13 valandą stebės Seimo balsavimą dėl teisinės neliečiamybės Darbo partijos nariams ir baltomis pirštinėmis ragins parlamentarus būti ištikimus Lietuvos Respublikai ir duotai priesaikai.
Pirmąjį atkurtos Lietuvos Respublikos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį kalbina pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė ir bendradarbė Saulė Matulevičienė.
Gruodžio 17-osios vidudienį kelios dešimtys piliečių, susirinkę Simono Daukanto aikštėje Vilniuje, talkinami menininkų Gitenio Umbraso, Joanos Noreikaitės ir Liudviko Jakimavičiaus, atkasė iš po sniego „Tie-SOS!“ žodį. Taip pilietinio meno akcija tradiciškai buvo paminėta masinio valdžios smurtavimo Garliavoje data. Vis dėlto pačios tiesos, kam įsakius ir kam pritarus prieš septynis mėnesius buvo užpulta Garliavos gyvenvietė ir šiurkščiai pažeista Lietuvos Konstitucija, visuomenei iki šiol nepavyksta sužinoti. „Valstybės paslaptimi“ paverstas ir iš gimtųjų namų advokato Gintaro Černiausko smurtu išplėštas klykiantis vaikas.
Su gegužės 17 dieną žiniasklaidai išplatintu ir iki šiol neįgyvendintu Prezidentės Dalios Grybauskaitės viešu įsakymu pavaldžioms tarnyboms galite susipažinti ČIA.
Nuotraukų autoriai – Aurelija Babenskienė, Leonas Merkevičius, Karolis Kavolėlis, Juozas Valiušaitis
Filmavo Vincas Kubilius.
Gruodžio 19, trečiadienį, 11.30 val. Vilniaus Apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, bus skelbiamas sprendimas Eglės Kusaitės byloje dėl „grasinančios SMS“.
Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!
Sausio 22, antradienį, 13.00 val. Aukščiausiajame teisme, Gynėjų g. 6, bus nagrinėjamas Eglės Kusaitės kasacinis skundas byloje dėl „prokurorų įžeidimo”.
Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!
Dalyvaudamas žinomo lietuvių dailininko Gitenio Umbraso pilietinio meno akcijoje Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys įstatymo nepažeidė. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs D. Kuolio apeliaciją, panaikinęs anksčiau teisėjos Aušros Valinskienės priimtą nutarimą ir bylą nutraukęs.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas spalio pradžioje buvo nutaręs, kad D. Kuolys, šių metų birželio 1-ąją minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie Valstybės saugumo departamento, pažeidė Susirinkimų įstatymą, ir buvo jį nubaudęs 500 litų bauda. Pateiktoje apeliacijoje D. Kuolys teigė, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas, nes meninė pilietinės raiškos forma nėra įstatymu nei apibrėžta, nei draudžiama. Tarptautinę vaikų gynimo dieną minėję žmonės, pasak D. Kuolio, nesikėsinę nei į santvarką, nei į viešąją tvarką, nei į žmogaus teises ir laisves. Priešingai – dailininko G. Umbraso meno kūriniu piliečiai siekė kilniausių tikslų: priminti vaiko ir žmogaus teisių svarbą valstybėje, ginti Lietuvos Konstituciją ir konstitucinę šalies santvarką nuo vis labiau įsigalinčios grupuočių savivalės, ginti Lietuvos Respublikos, kaip laisvų piliečių politinės sąjungos, pamatines vertybes ir idealus – asmens laisvę, orumą, teisingumą, tiesą.
Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad „apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad D. Kuolys padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą“. Taip pat pripažinta, kad apylinkės teismas „peržengė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas“.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo: „Vertinant D. Kuolio patį dalyvavimo faktą tokio pobūdžio akcijose, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 1 d. nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. […] Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad meninė pilietinio pobūdžio akcija, kurios metu buvo piešiamas žodis „Tiesos“, pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, viešąją rimtį ir tvarką ar sukėlė kokias nors kitas neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad buvo būtinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibūrimui, nėra jokio pagrindo“.
Pastebėtina, kad nepagrįstą sprendimą D. Kuolio byloje priėmusi teisėja A. Valinskienė neseniai posėdžiavo teisėjų kolegijoje, kuri po mirties išteisino pedofilija kaltintą pilietį Andrių Ūsą.
Vienaip ar kitaip šiandieninis žmogus yra padarytas informacinio lauko įkaitu. Net jei vienišius, keistuolis nežiūri televizoriaus, neklauso radijo, neskaito laikraščių ir neneršia po internetinius portalus, jis vis viena viešumoje bendrauja su kitais, kurie yra veikiami to lauko. Mūsų amžiuje kažin ar įmanoma visiškai dingti, pasislėpti, izoliuotis nuo aplinkos ilgesniam laikui, užsidaryti celėje ar išeiti į dykumą, kad pasaulio šurmulys tavęs nepasiektų. Informacinis šurmulys ir triukšmas iškapstys tave iš slapčiausių slaptaviečių, užgrius, užslėgs po savo dangčiu įbaudžiavins ir prisisegs už trumpos grandinės, nes tu jam esi reikalingas kaip vartotojas, pajamų ir pelno šaltinis ir kaip informacinių technologijų eksperimentinis triušis.
Dalyvaudamas žinomo lietuvių dailininko Gitenio Umbraso pilietinio meno akcijoje Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys įstatymo nepažeidė. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs D. Kuolio apeliaciją, panaikinęs anksčiau teisėjos Aušros Valinskienės priimtą nutarimą ir bylą nutraukęs.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas spalio pradžioje buvo nutaręs, kad D. Kuolys, šių metų birželio 1-ąją minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie Valstybės saugumo departamento, pažeidė Susirinkimų įstatymą, ir buvo jį nubaudęs 500 litų bauda. Pateiktoje apeliacijoje D. Kuolys teigė, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas, nes meninė pilietinės raiškos forma nėra įstatymu nei apibrėžta, nei draudžiama. Tarptautinę vaikų gynimo dieną minėję žmonės, pasak D. Kuolio, nesikėsinę nei į santvarką, nei į viešąją tvarką, nei į žmogaus teises ir laisves. Priešingai – dailininko G. Umbraso meno kūriniu piliečiai siekė kilniausių tikslų: priminti vaiko ir žmogaus teisių svarbą valstybėje, ginti Lietuvos Konstituciją ir konstitucinę šalies santvarką nuo vis labiau įsigalinčios grupuočių savivalės, ginti Lietuvos Respublikos, kaip laisvų piliečių politinės sąjungos, pamatines vertybes ir idealus – asmens laisvę, orumą, teisingumą, tiesą.
Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad „apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad D. Kuolys padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą“. Taip pat pripažinta, kad apylinkės teismas „peržengė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas“.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo: „Vertinant D. Kuolio patį dalyvavimo faktą tokio pobūdžio akcijose, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 1 d. nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. […] Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad meninė pilietinio pobūdžio akcija, kurios metu buvo piešiamas žodis „Tiesos“, pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, viešąją rimtį ir tvarką ar sukėlė kokias nors kitas neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad buvo būtinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibūrimui, nėra jokio pagrindo“.
Pastebėtina, kad nepagrįstą sprendimą D. Kuolio byloje priėmusi teisėja A. Valinskienė neseniai posėdžiavo teisėjų kolegijoje, kuri po mirties išteisino pedofilija kaltintą pilietį Andrių Ūsą.
Habil. dr. Donatas Stakišaitis, gydytojas, Mykolo Romerio universiteto profesorius
Televizijos šou „Muzikinė kaukė“ lapkričio 8 dieną pasiekė finišą. Nuo rudens pradžios jo dalyviai varžėsi dėl prizo. Ir štai nugalėtojas pusę jo – 10 tūkstančių litų – paskyrė šešiametei Urtei. Tą vakarą visa Lietuva TV ekranuose stebėjo gražią, mielą mergaičiukę, sergančią „smegenėlių kirmino hipoplazija“. Visi ją matė, sužinojo, kad ji gyvena Jiezne, kas jos tėvai, jos diagnozę ir tai, kad renkamos aukos jos gydymui kamieninėmis ląstelėmis. Mergaitės filmavimas vyko tiesiogiai. Šou dalyviai susigraudinę su ja bendravo, ją apkabindavo. Renginį vedė LR Seimo narys Arūnas Valinskas.
Kitą dieną po laidos žiniasklaida galutinai išsklaidė visas abejones. Dienraštis „Lietuvos žinios“ skelbė:„Urtės šeima įsitikinusi – mergaitė gali pasveikti. Tačiau tam jai reikia kelių operacijų, naudojant kamienines ląsteles. Toks gydymas – labai brangus. Pirmosioms operacijoms šeima atidavė savo santaupas, draugų ir gerų žmonių paaukotus pinigus, patys persikraustė gyventi į prastesnį būstą, kad kiekvieną litą galėtų skirti savo mažylei“.
Sekmadienį suėjo metai nuo liūdnai pagarsėjusios Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties paskelbimo. Tiesos.lt redakcija siūlo prieš metus Bernardinai.lt (2012-01-05) skelbtą tekstą, kuris pasirodė kaip reakcija į po šios nutarties prasidėjusius įvykius. Tada dar turėjome vilties, kad viskas, kaip daugumoje nors ir labai baisių pasakų, baigsis laimingai. Šiandien jau panašiau, kad ir vaikams, it tiems Astridos Lindgren broliukams liūtaširdžiams, kartais tenka susigrumti su visai ne pagal jų jėgas stipria, žudančiais nuodais spjaudančia pabaisa Katla…..
Šv. Kalėdos – tai toks stebuklingas laikas, kad jau gerokai prieš jas visi kaip susitarę pradeda sekti pasakas. Jas kuria televizijos kanalai, prekybininkai parduotuvių vitrinose, savivaldybių darbuotojai miesto aikštėse, o bažnyčiose kartais net su tikrais gyvuliukais įrengiamos prakartėlės. Viso to tikslas – ne tik vaikams padaryti šventę, bet ir rimtus suaugusiuosius nors kartą per metus sugrąžinti į vaikystę.
Visą tekstą skaitykite:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-05-milda-julija-mazetyte-kaledine-vieno-provincijos-teismo-pasaka/74877
