2013

2014-ųjų sausio 1-ąją, 17 valandą, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vokiečių g. 20, dvi bendruomenės – Lituanistų sambūris ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia – rengia lietuvių literatūros klasiko, kunigo Kristijono Donelaičio 300-ojo gimtadienio šventę.

Kristijoną Donelaitį skaitys aktorius Rolandas Kazlas, K.Donelaičio amžininkų kūrinius vargonuos profesorius Leopoldas Digrys, žodį tars Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir literatūros istorikas Darius Kuolys.

Lietuvos lituanistai ir evangelikai liuteronai kviečia piliečius Kristijono Donelaičio gimtadienį švęsti kartu – Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia atvira visiems, kam brangus poeto atminimas.

Šiandien, gruodžio 30 d., 13 val. įvyks Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdis. Be kitų klausimų, yra numatyta svarstyti ir patvirtinti vadinamąją klaidų taisymo metodiką.

Tiesioginę VRK posėdžio transliaciją kviečiame žiūrėti nuo 13 val. ČIA.

Belaukiant posėdžio verta prisiminti ir Romo Kaulinio gruodžio 2 d. reportažą, kuriame VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas žada, kad piliečių parašai bus tikrinami skaidriai ir kad menki netikslumai, dėl kurių nekyla abejonių, netaps formalia kliūtimi.

[em]Vakarų civilizacija kaip niekad silpna, teigia žymus amerikiečių rašytojas ir filosofas Peteris Kreeftas savo knygoje „Grįžti prie dorybių. Doros tradicijos išmintis šiandienai“, išleistoje leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“. Ir primena žinomą, bet primirštą išmintį:[/em] Palaiminimų [em]tradicinės dorybės yra raktas į ateitį krizę išgyvenančiai Vakarų civilizacijai. Kalbėdamas apie šiandien kylančias dilemas ir tyrinėdamas abejotinus XXI amžiaus papročius, autorius remiasi tradicine moraline teologija ir pateikia doros vertybių žemėlapį – mūsų žemiškos kelionės planą, pagrįstą šimtmečius kaupta apaštalo Pauliaus, ankstyvųjų Bažnyčios tėvų ir mokytojų, Klaivo Steiplzo Luiso (Clive Staples Lewis) ir kitų mąstytojų krikščioniškąja išmintimi. Siūlome šios knygos ištrauką[/em].

Lrt.lt

„Manote, kad Europos Sąjunga Rytų Europai labai tinka? Štai šalis, kuri galėtų pakeisti Jūsų nuomonę“, – rašė politikos ir kultūros savaitraštyje „New Republic“ žurnalistas Maxas Rivlinas-Nadleris, turėdamas omenyje korupcijoje skęstančią Bulgariją. Kitame to paties žurnalo straipsnyje Bruce`as Konviseris panašiai teigė ir apie Čekiją. Pasvarstykime šių straipsnių pamokas Lietuvai.

[em]Pilietinis Tiesos.lt portalas siūlo skaitytojams vis didesnį aktualumą įgyjantį religijotyrininko, istoriko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) tekstą, rašytą 2000 metų pavasarį, iškart po savivaldybių tarybų rinkimų, kuriuose pirmąsyk pralaimėjo vadinamosios tradicinės partijos – Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. G.Beresnevičius tuomet įžvalgiai aptarė prarają, atsivėrusią tarp lietuvių ir valdžios. Ši praraja, jo teigimu, atsiradusi dėl valdžios paniekos žmonėms, dėl piliečių nuomonės ignoravimo.[/em]

[em]Semiotikos mokslą kūręs Algirdas Julius Greimas kažkada siūlė humanitarams savitą metodą – semiotinį kvadratą, padedantį geriau atskleisti teksto reikšmes. Niekada kandžios ironijos nestokojęs G.Beresnevičius pasitelkė kvadratą Lietuvoje galią uzurpavusiai struktūrai nusakyti. Šį nesemiotinį – jokių prasmingų reikšmių visuomenei suteikti nepajėgų – valdžios kvadratą, pasak G.Beresnevičiaus, sudaro supanašėjusios pozicija ir opozicija, stambus kapitalas ir „didžioji žiniasklaida“. Nesemiotiniam Lietuvos kvadratui esąs būdingas nejautrus kvadratinis mąstymas, kvadratinis elgesys, kvadratinis grubus valdymas. Tačiau lietuvių taip valdyti negalima, lietuviai prieš tokį valdymą anksčiau ar vėliau sukyla, – tikino lietuvių mitologiją ir istoriją gerai išmanęs eseistas.[/em]

[em]G.Beresnevičiaus straipsnis pirmąkart publikuotas žurnale „Metai“ 2000-ųjų gegužę (Nr. 5, p. 152–154).[/em]

[em]Tekstą Tiesos.lt portalui parengė Laura Molytė[/em].

Prokurorų tyrimai ir teismų nutartys dėl viešo piliečių žodžio jau tapo neatskiriama Lietuvos tikrovės dalimi. Generalinė prokuratūra paslaugiai puola į talką dėl viešo žodžio įsižeidusiam advokatui Gintarui Černiauskui, piliečių laišku pasipiktinusiam Socialdemokratų partijos vicepirmininkui Ričardui Malinauskui. Dėl žodžio prokurorai ir teisėjai persekioja politikus.

Lietuvoje stiprėjant „valdomai demokratijai“ žodžio laisvė ir viešo žodžio dekriminalizavimas, atrodo, turėtų tapti svarbiu visuomenės svarstymų dalyku.

Jau keletą metų Lietuvoje vartojama sąvoka „progresiniai mokesčiai“ (daugiskaita) nėra korektiška. Visose išsivysčiusiose šalyse ši sąvoka vartojama vienaskaita, t. y. progresinis gyventojų pajamų mokestis (PGPM). Taip suvokiama ir apibrėžiama valstybės solidarios mokestinės politikos esmė ir šis mokestis yra kertinis akmuo, užtikrinantis piliečių socialinę gerovę.

Jolanta Miškinytė | lrytas.lt

[em]Kone kasdien girdime gandus apie kai kuriose šalyse socialinių tarnybų iš tėvų atiminėjamus vaikus. Belgijos radijo žurnalistė Florence Bellone pasidomėjo, kaip veikia Didžiosios Britanijos vaikų apsaugos sistema, palietusi ne vieną emigrantų šeimą iš Lietuvos.[/em]

[em]Už žurnalistinį tyrimą „Jungtinė Karalystė: pavogti vaikai“ Europos Komisija apdovanojo F.Bellone prestižiniu Lorenzo Natali prizu. Jis skiriamas žurnalistams už jų nuopelnus demokratijos ir žmogaus teisių plėtrai.[/em]