„Artuma“ | 2015 (12)
2015-ieji vėl buvo šeimos politikos štilio metai. Seime toliau stringa visi šeimai naudingi projektai, tenka guostis tuo, kad kol kas pavyksta blokuoti ir radikalų projektus – vienalytės partnerystės ar genderistinio lytinio švietimo įteisinimą. Taip išlaikomas status quo, tačiau ir nejudama šeimos stiprinimo linkme.
2011 m. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad šeima yra visi vyrai ir moterys, susieti „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Pagal šiuos kriterijus (vaikų auklėjimas – ne privalomas, o vienas iš galimų kriterijų), šeima tampa visi susimetusieji, taip pat meilužiai, ilgiau draugaujanti gimnazijos moksleivių porelė ar net tiesiog draugai. Nuo šio istorinio Lietuvai sprendimo dienos šeimos politika neturi ateities, kol iš naujo nebus konstituciškai apibrėžta šeima.