2017

Iš prisiminimų. Algimantas Zolubas. Partizanai

Gyvenome kampe ant Kupiškio, Pandėlio ir Vabalninko valsčių ribos (Panevėžio, Rokiškio ir Biržų apskritys). Partizanams, ypač po atliktų operacijų, buvo patogi vieta; jei, tarkim, operacija įvykdyta Pandėlio valsčiuje, siautėja Pandėlio skrebai ir enkavedistai, partizanai pereidavo Pandėlio ir Kupiškio ribą ir apsistodavo mūsų apylinkėje, nes buvo mažesnė tikimybė, kad ne savo valsčių skrebai sieks. Galėjo jie iš čia greitai pasitraukti ir į Vabalninko valsčių.

Agnė Širinskienė apie Edmundo Jakilaičio ir Co neva komercines paslaptis: tai žinoti neturime teisės

Veidaknygė

Šie metai Seime buvo kaip niekada aktyvūs sprendžiant korupcijos problemą. Rudens sesijoje priėmėme teisės aktų pakeitimus (tarp jų Baudžiamojo kodekso, Specialiųjų tarnybų, Prokuratūros įstatymų pataisas), kuriais padidinome atsakomybę už korupcinius nusikaltimus, stiprinome atsakomybės neišvengiamumą, plėtėme korupciją tiriančių tarnybų ir pareigūnų funkcijas. Parengtas naujas Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris garantuos konfidencialumą, nemokamą teisinę pagalbą, teisminių išlaidų kompensavimą tiems, kurie praneš apie korupcinius nusikaltimus. Daug kam nepatinka, kad į valdžią atėjo politinė jėga, kuri siekia, kad valstybėje nebeliktų tokių atvejų, kada „draugeliams“ atiduodamos valstybės biudžeto lėšos, kurios paverčiamos stabilaus ir nepajudinamo biznio šaltiniu.

Algimantas Rusteika. Kai aš buvau vienintelis vyras

Kai įeini pro duris, pasuki dešinėn ir koridoriaus gale būna baltos medžio plaušo durys: didelis, privalomasis alijošius ant palangės, apvalus stalas su pasogine, suskalbta mamos staltiese – šilko siūlais drobėje išsiuvinėtos tulpės, pilki kutai pakraščiuos, iš skiaučių, sujungtų peltakiu, kuriuos mama vadindavo mereškavimais. Čia šiaurinė miesto pusė, saulės nematyt niekada, tik kiemo gale, šalia restorano stogo, ant kurio kaip prikaltos laukia atliekų žuvėdros, kyšo vandentiekio bokštas ir sekmadienio rytais nuo ežero atsklinda baltosios bažnyčios varpas.

Nuo bačkos? Lietuvos studentų sąjunga kviečia studentus… į viešųjų ryšių akciją #SumesimCentus

Iš pirmo žvilgsnio, toks būdas išsakyti savo reikalavimus ar poziciją gali atrodyti kur kas patrauklesnis ir daugiau kam priimtinesnis dar ir dėl to, jog yra tiesiog saugus – bet kada gali nuo tokių akcijų atsiriboti: pažaidėm, ir tiek. Kad jos tą pačią akimirką tampa ir savitikslės, taigi ir bedantės – jas aptarinėdami praeiviai kur kas daugiau dėmesio skiria estetikai nei keliamai problemai – atrodo, niekas nė nesuka galvos: akcija įvyko, buvo smagu. Ir puiku. Nuotraukos ar video netrukus atsiduria socialiniuose tinkluose – jomis dalijamasi, visi spaudžia patiktukus….

Povilas Urbšys: „Tai yra valstybinis banditizmas, ir nesvarbu, ar tai daro savi, ar svetimi“

Jaunius Pocius | „Respublika“

Iki šiol galėjo atrodyti, kad turime bent vieną iš pamatinių demokratijos požymių – minties ir žodžio laisvę. Tačiau praėjusios savaitės įvykiai privertė tuo labai rimtai suabejoti. Paaiškėjus, kad kibernetinės atakos smaigalyje atsidūrė Kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras, rašytojas Vytautas Rubavičius, į bandymą nutildyti drąsiai savo nuomonę reiškiantį mąstytoją reagavo tik keli jo kolegos. Tuo tarpu oficiali valdžia, nepraleidžianti progos papostringauti apie demokratijos vertybes, šį įvykį palydėjo grėsminga tyla.

Alvydas Jokubaitis: jei nebuvai autoritetu, ir laimėjęs rinkimus, juo netapsi

Nemira Pumprickaitė | LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“

Demokratiniai rinkimai nustojo būti rimta piliečių atstovų atranka ir tapo panašūs į karnavalą bei burtų mėtymą, mat turėtų būti išrinkti geriausieji, tačiau to dažniausiai neatsitinka, nes į valdžią ateina jos išbandymų nepatyrę žmonės. Pergalė rinkimuose negali padaryti autoritetu, nes viskas priešingai – rinkimai tik patvirtina autoritetus, sako filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras prof. Alvydas Jokubaitis.

Scroll to Top