2020

Algimantas Rusteika. Kaip jiems pinigų trūksta

Yra teisinis principas – niekas negali būti teisėju savo byloje. Partokratai to kasdien rėksmingai reikalauja iš kitų, nepavargstamai lojama apie interesų konfliktus, kai koks nors biurokratas dalyvauja priimant sprendimą, bent kiek paliečiantį bent kokio tolimo švogerio interesą. Ir prezidentūros asignavimus priima ne pats prezidentas, o Seimas. Teisinga?

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: „Laisvė Lietuvai evoliucijos keliu neateis – veltui niekas nieko neduoda“

Vasario 18 d. Kaziui Škirpai sukaks 125 metai. Dalijamės Vidmanto Valiušaičio kvietimu Vilniaus knygų mugėje vasario pabaigoje pasidomėti ir pirmąsyk Lietuvoje išleidžiama Kazio Škirpos gerai dokumentuota atsminimų knyga „Sukilimas“.
Ta pačia proga norime plačiau paskleisti ir K. Škirpos intervius Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“, paskelbtą 1965 m. balandžio 29 d. „Laikraščiui pasiteiravus apie galimą politinę kaitą Europoje, Škirpos įžvalga, ketvirčiui amžiaus dar likus iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, buvo tiksli: keičiamasis veiksnys gali būti suvienyta Vokietija…“, – savo veidaknygės paskyroje rašo V. Valiušaitis.

Kauno forumas. LRT moko, kaip galima viešai pasityčioti iš prezidento

Kaip ir kada subtiliai, viešai pasityčioti iš valstybės prezidento, kad didžioji dauguma žmonių pamatytų, visi bent kiek mąstantys suprastų, bet negalėtum prikibti?

Geriausia proga – valstybės vadovo naujametinis sveikinimas. Visose šalyse toje kelių minučių transliacijoje kiekvienas žodis apgalvojamas, kiekviena smulkmena turi reikšmę: iškilmingai grojamas valstybės himnas, rodoma vėliava, visiems brangios vietos ir simboliai.

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pertvarka ir nomenklatūrinio valdymo restauracija (iii)

Kiekviena visuomenė ir valstybė, kiekvienas žmogus, siekiantis reformų ir permainų, turi apmąstyti ir suvokti nueitą istorinį kelią ir problemų priežastis. Be to neįmanomas joks atsinaujinimas. Mėgstantiems teorinę politinę mintį apie šalies aktualijas siūlome tęstinį Vytauto Radžvilo įžvalgų ciklą. Tekstas publikuotas 2013 m. „Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ Nr.2 (4).

Tęsinys. Pradžią žr. ČIA ir ČIA.

Geroji Naujiena: Dievo valia esame ir įsūniai, ir paveldėtojai

Jie rado Mariją, Juozapą ir kūdikį… Praslinkus aštuonioms dienoms, jam buvo duotas Jėzaus vardas

Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.
Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.
Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta.
Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)

Scroll to Top