2021

Eglė Gatelytė. Vokietijoje pasiryžo „sugrąžinti Dievui įvairovę“

delfi.lt

„O Dangau! Dabar jau gender žvaigždutė klijuojama prie Dievo ir Jėzaus!“ – stebėjosi pernai didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“, kai, artėjant Kalėdoms, įsiplieskė diskusijos dėl gender ideologiją atitinkančios „Dievo“ ir „Jėzaus“ rašybos.

Nuo to laiko panašios diskusijos po krikščioniškų institucijų skliautais netyla, drauge sparčiai tuštėjant Vokietijos bažnyčioms. Tikintieji tūkstančiais palieka bažnyčią, pasibodėję joje įsigalinčia kairuoliška dvasia. Ir tai nekelia nuostabos – juk gender kalbos šalininkai nusitaikė ne tik į senąsias giesmes, bet ir į liturginius tekstus ir netgi į svarbiausiąją krikščionių maldą „Tėve mūsų“.

Lenkijos valdančiųjų lyderis: Vokietija kuria Ketvirtąjį Reichą ES

laikmetis.lt

Lenkiją valdančios partijos PiS (Prawo i Sprawiedliwosc) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) pareiškė, jog ES sutartys nieko nebereiškia, nes jos yra laužomos ES institucijų, o Lenkija negauna iš europinių fondų jai teisėtai priklausančių pinigų. Jis taip pat pažymėjo, kad Vokietijos dominuojama ES vis labiau panašėja į Ketvirtąjį Reichą, tačiau Lenkija tokioms tendencijoms priešinsis visais būdais.

Edvardas Čiuldė. Pilietinis karas Lietuvoje tęsiasi…

Po šventų Kalėdų jau vėl tarsi turiu teisė priminti nesmagią žinią, kad pilietinis karas Lietuvoje tęsiasi, nežiūrint to, kad dabar mūsų gatvėse kiekvieną dieną vis intensyviau sproginės ne koviniai sviediniai, bet petardos. Taigi, tai būtų galima pavadinti šaltuoju karu, tačiau aš pats tokią padėtį esu linkęs vadinti hibridine taika Lietuvoje. Kas su kuo čia kariauja ir dėl kokių idealų vyksta fundamentinis, panašus į permanentinį karą, susipriešinimas?

Ne šių eilučių autorius sugalvojo, kad Lietuva dalijasi į pirmąją ir antrąją Lietuvą, visiems daugmaž pripažįstant faktą, kad įtampa ir susipriešinimas tarp dviejų Lietuvų vis stiprėja. Toks sudvigubėjimas toli gražu nėra tiesioginė visuomenės socialinės-ekonominės stratifikacijos pasekmė, nors su socialinės prarajos tarp žmonių didėjimu gali bent iš dalies koreliuoti. Iš tiesų, tai būtų galima pavadinti pilietiniu kultūriniu karu, jeigu mūsų sąmonėje jau būtų išsivadėjęs marksistinis aiškinimas, kad kultūra yra antrinė, išvestinė tikrovė, neva yra bazinės ekonominės sanklodos antstatas.

Lietuvai – griežtos tarptautinės rekomendacijos dėl migrantų: atstūmimo turi nebelikti

Vytenis Miškinis | delfi.lt

Stebėseną apie migrantų padėtį atlikęs Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) Fundamentalių teisių biuras Lietuvai planuoja rekomenduoti iš esmės keisti vykdomą atstūmimo politiką. Pagal dabar paruoštą projektą, Lietuvai būtų siūloma sieną neteisėtai kirtusius migrantus siųsti ne atgal į Baltarusiją, o vežti į pasienio punktus, kur jie legaliai galėtų pateikti prieglobsčio prašymą.

Dr. Egidijus Vareikis. Daugiau Europos!!!

laikmetis.lt

Sveikinimų metas…

Ir aš gavau sveikinimą su šventėmis. Ne šiaip sau. Iš savosios alma mater, kuriai esu dėkingas už daugelį dalykų. Vis tik mokiausi ten, ir kitus mokiau. Ir dirbau. Ir buvo gerai. Ir myliu tą alma mater.

Ir už sveikinimą su šventėmis dėkoju, nes išties malonu. Tik nesupratau, su kokiomis šventėmis? Peržiūrėjau įdėmiai. Sveikinimo vaizdinėje dalyje šmėžavo metų laikams neutraliai pasirėdę besišypsantys studentai, rūpestingi dėstytojai su visu žaviu rektoriumi.

Dominykas Vanhara. Plačiau apie naują frontą su Kinija

Na ką, gerbiamieji, kasdien ateinant vis grėsmingesnėms žinioms iš mūsų per kvailumą atidaryto naujo fronto su Kinija, pakalbėkime apie šią situaciją plačiau.

Reikėtų paminėti, kad tiek legendinis kinų generolas Sun Tzu savo „Karo mene“, tiek mums geriau pažįstamas N. Miachiavelli savo „Valdove“ yra nurodę vieną ir tą pačią taisyklę – „pažink savo priešą“. Todėl, kai mes tikrai teisingai, tikrai reikalingai ir tikrai pagrįstai įsivėlėme į konfliktą su Rusija, mes šį savo priešą pažįstame. Nes dar pakankamai nesenai teko mums jos okupacijoje praleisti 46 Dievo prakeiktus metus, o dar prieš tai – 120 metų (carinėje imperijoje). Todėl mes žinome šios šalies politiką, kultūrą, mąstymą, kt. Atitinkamai, šį savo priešą mes bent jau tikrai žinome.

Vokietijoje nėra tiek vėjo, kad veiktų vėjo jėgainės. Didinama anglies dalis. O kaip su atomine energija?

Vokietijos energetikos ir vandens pramonės verslo organizacija Bundesverband der Energie- und Wasserwirtschaft (BDEW) savo 2021 m. apžvalgoje praneša, kad anglies ir dujų, t. y., to, ko pagal žaliuosius vyriausybės planus kaip energijos šaltinių nacionaliniame energijos spektre turėtų būti atsisakoma, dalis šiemet padidėjo nuo 35 % iki 40 %.

Atsinaujinančių išteklių sumažėjo nuo 44% iki 41%. Vėjo energijos panaudojimas sumažėjo 12%.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika: dalis kompanijų pradeda vengti Klaipėdos uosto dėl galimų Kinijos sankcijų

Edvardas Kubilius | lrt.lt

Klaipėdoje sustojus naftos produktų, azotinių trąšų iš Baltarusijos krovai, bendra uosto krovos apimtis sumažėjo apie 4,2 proc., tačiau kitąmet ji gali sumažėti 30-40 proc., sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika. Tokį scenarijų jis vadina pesimistiniu, tačiau apie jį svarstyti verčia ir pašliję santykiai su Kinija ir to padariniai verslui.

Mes – STI (II dalis)

Pirmoji filmo dalis – ČIA.

Vos pradėję veiklą sulaukėme net mus nustebinusio dėmesio – ir palaikymo, ir kritikos. Tad parengėme išsamų dviejų dalių pasakojimą, kuris turėtų atsakyti į daug kylančių klausimų.
Apie biomedicinoje fundamentalų paciento autonomijos principą pasakoja STI steigėjai Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir Ramūnas Aušrotas.

STI direktorius dr. Rimas Jankūnas kalba apie profesines patirtis Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, melagienas didžiojoje žiniasklaidoje ir pandemijos (ne)valdymą Lietuvoje.

STI ekspertai Andrius Gudaitis, dr. Gintaras Zaleskis, prof. dr. Dalia Regina Railaitė ir gydytojas Vytautas Abraitis kalba apie mirtis, kurių galėjo nebūti, apie padalintą visuomenę, netikslingas vakcinacijos grupes – vaikus ir jau persirgusius asmenis, ir apie atvirą klausimą – o kaip visi gyvensime po to.

Scroll to Top