Simboliška, kad prieš pat įstatymo pataisos, dosniai (švelniai tariant) didinančios atlyginimus prokurorams, svarstymą plenariniame posėdyje Seime įvyko spaudos konferencija, kurioje dr. Vytautas Rubavičius, lydimas bičiulių, papasakojo apie patirtus, sveiku protu sunkiai įsivaizduojamus persekiojimus ir bauginimus. Tai žmogaus, kritikavusio valdžią, persekiojimas klaikiomis priemonėmis, įsiveržiant į privačią erdvę, naudojantis komunikacijos priemonėmis. Labai ciniškas persekiojimas marginalizuojant kritiškus intelektualus, parodantis, kad yra KAŽKAS, kas nuolat kaupia įvairaus pobūdžio galią ir nori visus paversti marionetėmis. Skamba paranojiškai, bet šiuo atveju pati tikrovė paverčiama psichoze.
Viskas atrodo tiek absurdiška, kad norisi numoti ranka kaip į košmarą. Tačiau tiesa ta, kad Nepriklausomoje Lietuvoje terorizuojamas intelektualas, pasinaudojant toli gražu ne visiems prieinamomis techninėmis priemonėmis. Situacija neeilinė ir dėl to, kad visiškai neaišku, kaip pasitelkti teisines kovos už žmogaus teises priemones.
Kas galėtų paneigti, kad po to, kai dabartinė valdančioji dauguma „nusipirko“ prokurorus, paskelbdama, kad jie išskirtinė visuomenės grupė, kuri su mažesniais atlyginimais dirbs prastai, policinės valstybės įtvirtinimas įgis naują pagreitį. Bet kuriuo atveju, žinia visuomenei pasiųsta labai aiški: medikams, dėstytojams ir panašioms profesijoms pinigų nėra, o prokurorams atlyginimai keliami labai dosniai. Nepatinka? Negi norite, kad prokurorai jumis „užsiimtų“?
Nelinksmos prieškalėdinės nuotaikos? Na, bet nėra tokios tamsos, griuvėsių, kuriose negalėtų gimti Kūdikis Išganytojas. Mums lieka tikėjimas, viltis ir meilė, kurių niekas atimti negali. Tačiau nepamirškime, kad tai dalykai, kuriuos privalome praktikuoti. Šiandien visi turime solidarizuotis su Vytautu Rubavičiumi, nes, kad ir kokie skirtumai mus skirtų, yra pamatiniai dalykai, kuriuos privalome ginti vieningai. Net jei kai kurie valdančiosios daugumos atstovai drįsta iš Seimo tribūnos mestelti: „Nedaug jums liko“.