Tado Kosciuškos įspėjimai savo bičiuliui JAV prezidentui Thomui Jeffersonui:
„Visada reikia bijoti ambicijos prezidento, kuris, naudodamasis pinigų ir pareigų įtaka, gali pakeisti santvarkos esmę… Pavyzdžių netrūksta, ir pasakykime atvirai liūdną bei atšiaurią tiesą, kad išties visus žmones galima papirkti.
[…]
Norite savo respublikonišką valdymą turėti visada, bet kur garantijos, kad ši nuostata išliks, ypač po Tavo mirties? Jei nesuteiksite savo jaunimui deramo išsilavinimo, jei neprižiūrėsite visų civilinių mokyklų, jei neskirsite joms vieningų ir dabartinį valdymą atitinkančių taisyklių, jei neįsteigsite kievienoje provincijoje karo mokyklos, kurios ugdytiniai savo žiniomis ir išsilavinimu sustiprintų kilnią idėją, kad reikia būti dorybingu respublikonu, šiandien Tau už nieką nelaiduoju. Toks valstybės vyras kaip Tu, toks kilnus ir šviesus, turi stengtis pažadinti savo tautą veikti vieningai ir suteikti jai tvirtą ir pagarbos vertą charakterį, kurio dabar nematyti. […]
Tegu niekas daugiau neabejoja, kad respublikonizmas privalo būti neatskiriamai sujungtas su garbingumu, taurumu ir skrupulingu teisingumu, ir kad žmogų labiau dera gerbti už jo dorybes ir žinias, nei dėl jo turtų.
[…]
Myliu jus, esate vienintelė viso žmoniškumo viltis ir norėčiau, kad būtumėte pavyzdžiu būsimiems amžiams.
[…]
Kas vis dėlto mane įtikins, kad jūsų respublikoniškas valdymas išsilaikys ilgai, jei jaunimo ugdymas nebus paremtas tvirtu respublikoniškų principų pagrindu, morale bei teisingumu ir paties Kongreso priežiūra…“
Šaltinis: Tadeusz Kościuszko i Thomas Jefferson, Korespondencja (1798–1817), wybrała i wstępem opatrzyła Izabella Rusinowa, Warszawa, Państwowy Instytut Wydawniczy, 1976.
Iliustracija – Jungtinių Valstijų Kapitolijus. Senas atvirukas.