Aš, kaip senas vyskupas, nuolat bendraujantis su žmonėmis, jaučiu ir girdžiu savo tautiečių, lietuvių, nusivylimą laisve ir demokratija.
Kaip baisu: mūsų sukilėliai, mūsų signatarai, mūsų savanoriai, mūsų partizanai vis kovojo už laisvę. Aš pats įsijungiau į Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, nuolat buvau tardomas. Tikėjau, kad iškovosime Lietuvos laisvę, tikėjau, kaip ir anie kovotojai, kurie mane visada įkvėpė.
Ir štai 30 metų Lietuva laisva. Bet į didelę dalį piliečių žiūrima kaip į nusikaltėlius dėl to, kad jie masiškai rašo peticijas, kad jie turi savo nuomonę apie šeimą, kad jų supratimu, santuoka šeimai kurti tegalima tik vyro ir moters bendru sutarimu, kaip skelbia mūsų Konstitucija.
Ir ne tik Konstitucija, bet visų pirma Dievas, būtent Dievo mokymas Šventajame Rašte. Tuo mokymu tiki dauguma Lietuvos žmonių, nes jie Visuotiniame gyventojų surašyme skelbėsi, jog yra krikščionys. Ir štai dabar tos nuomonės nebenori išgirsti mūsų Seimas, mūsų vyriausybė.
Todėl visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos.