Alfa.lt
Artėja 2019-ji, kai Lietuva versis ant kito šono. Trys viename – savivaldybių, Europos Parlamento ir Prezident(ės?) –rinkimai. Pergales dabar nulemia procentai ir jų dalys. Vos ne milijonas išvažiavusių su likusiais šeimos nariais ir prijaučiančiais – praktiškai pusė rinkėjų. Įtiksi – galėsi paturėt Lietuvą dar vieną kadenciją.
Ką daryt, kad nieko nereiktų daryt ir niekas Lietuvoj nepasikeistų, bet visi ilgam įsimintų ir teisingai balsuotų? Imitacijų ringe juodą diržą turi konservatoriai. Okupacijos žalos atlyginimas, indėlių kompensacija, kova su Astravo AE – kiek tokių tuščių kramtuškių jau parduota.
Ant lėkštutės garuoja naujas verslo planas – dviguba pilietybė. Ir su emigracija kautis nebereikės, ir pasirodysi išvaduotoju. Net į atsargius Vytauto Landsbergio įspėjimus palikuonys nebekreipia dėmesio – šitoks šviečia balsų biznis! Bemat prie prakartėlės sulėkė visa Seimo kareivija. Kas, kad neatitinka Konstitucijos, ant kurios padėjęs ranką davei priesaiką.
Dešimtmečiais valdžia darė viską, kad kuo daugiau žmonių išvažiuotų. Ir staiga pirmadienį atsibudo ir visi kaip vienas atako. Ypač konservatoriai tamposi, nors daugiausia jie tuos žmones ir išvarė. Jų patriarchai ir griežtus pilietybės kuoliukus į Konstituciją sukalė. Bet dabar vėjas pasisuko – vėtrungės irgi.
Girdi, žmonės turi turėti galimybę sugrįžti! Va gaus lietuviai dvigubas pilietybes – ir kaip mat parskris biznių daryti ir gyventi, nors ir deputatai, ir emigrantai, žino, kad taip nebus. Tai melas, nes grįžti niekas nedraudžia ir jokių įstatymų keisti nereikia.
„Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos… Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje“ (Lietuvos Konstitucijos 32 straipsnis).
Nori sugrįžęs vėl būti Lietuvos piliečiu – irgi jokių problemų. „Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą“ (Pilietybės įstatymo 21 str.).
Nenori, kad gimę užsienyje vaikai, kurių bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, prarastų Lietuvos pilietybę, – irgi išspręsta. Pilietybės įstatymo 14 str. nustato, kad vaikas gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei tėvas mirtų iki vaikui gimstant.
Nei atlyginimai, nei pašalpos ar pensijos nuo dvigubos pilietybės nepasikeistų. Su ES ir NATO šalimis pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, todėl ir mokami mokesčiai nei padidės, nei sumažės. Apskritai jokių finansinių ar turtinių pliusų ar minusų nebus, nors būtent to labiausiai ir bijo emigrantai, bet niekas jiems to specialiai nepaaiškina.
Piliečiai turi teisę dalyvauti valstybės gyvenime. Jei nesvarbu ir atsisakėt, tai ir atsisakyta – dalyvaukit kitos valstybės gyvenime. Ir kuo nukentėtumėt, jei nepriimtų dvigubos pilietybės įstatymo?
Netekęs pilietybės prarandi teises ir pareigas savo valstybei, ir nieko daugiau. Kaip tas svarbu emigrantams, parodo dalyvavimas rinkimuose. Iš milijono pabėgusiųjų užsiregistravo 2 žmonės iš 100, atvyko balsuoti dar mažiau. O kiek esant reikalui sugrįžtų ginti Lietuvos karo atveju? Užsimerkęs taip ir matau Žydrūną Ilgauską, šliaužiojantį poligone su automatu.
„…absoliučiai ir pilnai atsisakau nuo ištikimybės ir atsidavimo bet kokiam užsienio monarchui, valdovui, valstybei ar suvereniai valdžiai, kurios buvau pavaldiniu ar piliečiu iki šios dienos… savo tikėjimu ir tiesa tarnausiu Jungtinėms Valstijoms… imsiu ginklą į rankas ir kovosiu Jungtinių Valstijų pusėje… tarnausiu JAV ginkluotose pajėgose… vykdysiu piliečio pareigas… duodu šia priesaiką atvirai, be paslėptų minčių ar ketinimų pasislėpti nuo jos įvykdymo. Tepadeda man Dievas!“
Tą sakėt ir Lietuvos atsisakėt visi, kurie esat JAV piliečiai.
Ir dėl dvigubų pilietybių JAV labai nesvaikit. JAV Imigracijos ir pilietybės įstatyme pagrindas prarasti pilietybę yra kitos šalies pilietybės priėmimas. Tai, kad praktikoje į tai žiūrima pro pirštus, de facto toleruojama, kol neiškyla konfliktinė situacija ir antro paso neatima – kitas reikalas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
