Pilietybė

Artėjant Referendumui dėl daugybinės pilietybės, visi dėliojam „už“ ir „prieš“. Aš visa širdimi „už“. Tik yra vienas esminis klausimas. Net ne klausimas, o sąlyga: ar visi galėsime pasirinkti antrąją (kelias) pilietybę? Jei ne, tai kam tuomet balsuoti.

Aš irgi noriu kitų (klestinčių) šalių suteikiamų teisių ir apsaugos jos piliečiams be jokių rimtesnių įsipareigojimų tai šaliai. Kas gi nenorėtų? Kodėl tad išvykę svetur ir įgiję kitos šalies pilietybę gali ir toliau rinkti pilietybes, o gyvenantys vien čia taip ir likti visą gyvenimą su viena vienintele? Neteisybė! Ir šią neteisybę būtina kuo greičiau panaikinti, leidžiant ir vietinei faunai pasirinkti kurią nors iš kitiems leistinų pilietybių.

Lygiateisiškumas juk yra esminė nūdienos demokratijos sąlyga. Tad kokią antrą (o gal ir trečią) pilietybę galės gauti Lietuvoje gyvenantys lietuviai, balsuojantys „už“ daugybinę pilietybę?

Tomas Baranauskas, dalyvavęs debatuose dėl dvigubos pilietybės referendumo, siūlo vaizdo įrašo iškarpas su savo pasisakymais.

2019 m. balandžio 30 d.

Privalomajame referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo siūloma Konstitucijoje įteisinti dvigubą (daugybinę) pilietybę kaip masinį reiškinį.

Žurnalas „Miškai“

„Mano mintys dabar yra kartu su visais katalikais ir visais prancūzais. Kaip ir visi tautiečiai sielojuosi matydamas, kaip dega dalis mūsų visų“, – užsiliepsnojus Paryžiaus Dievo Motinos katedrai Twiteryje rašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Į „progresą“ neišvengiamai žygiuojančios Europos numylėtinis staiga pamiršo visas kalbas apie tautų susiliejimą, priekaištus nacionalistams ir religiniams fanatikams. Nenuostabu, kad net viešųjų ryšių produktai krizės akimirką prisimena tris pamatinius žodžius: Dievas, Tėvynė, Artimas. Šių žodžių neturėtume pamiršti ir mes, eidami balsuoti gegužę mūsų laukiančiuose rinkimuose ir referendumuose.