Ten jau buvome: mums į akis meluoja ir mes žinom, kad meluoja, ir jie žino, kad mes žinom, ir mes žinom, kad jie žino, kad mes žinom. Tai rodo, kad visos sistemos priemonės jau išbandytos, toliau arba diktatūra, arba prasidės pabaiga. Ir jie tą taip pat žino.
Tai pirmas artėjančios politinės krizės ženklas. Ikikrizinės būklės užvaldyta politinė sistema negali sau leisti net mažiausio pralaimėjimo ir turi laimėti visas pradėtas kovas. Kitaip parodytų silpnumą ir sugriautų baimę, ant kurios laikosi stabilumas.
Krizei prasidedant, situacija dar gali būti suvaldoma, tačiau priemonės jau turi būti kitos. Politiniame versle taip pat reikia taikyti nuolaidas, kad išsaugotum rinkos kontrolę ir savo ateitį. Ko nepadarysi šiandien, rytoj jau nebesuveiks, praradimai ir išlikimo kaina vis didės.
Kitaip prasideda nebegrįžtamumas, tačiau tam suvokti valdantiesiems nepakanka proto. Tai antras krizės ženklas, kada dėl arogancijos ir nenoro prarasti dalelę dabarties komforto prarandama politinė ateitis. Vilniaus burbulo žvaigždutės pačios susikūrėte situaciją. Ačiū.
Būtumėt priėmę tuos surinktus parašus, padėkoję, perdavę ekspertams ar kokiai komisijai, palaukę išvadų iki rudens, būtumėt pakvietę į TV forumą autorius padiskutuoti – ir nebūtų buvę jokių Maršų. Bet ne, reikėjo apipilti purvais autorius, paleisti tapinus su tuščiom dėžėm, išsityčioti iš žmonių valios. Ir žmonės pakilo.
Aukojo ne korporacijos ar norvegų ambasados, kaip aniems, bet tūkstančiai žmonių, net senelių namai, populiariausia auka – nuo 2 iki 20 €. Iš užsienio parėmė tik viena firma – emigravusių lietuvių įmonėlė pervedė 100 €. Ir net ten bematant susilaukė organizuoto LGBT puolimo, apie tokią „nuodėmę“ informuojant klientus ir raginant atsisakyti paslaugų.
Atspausdinau visus banko išrašus, kada Raimondas ėjo į audienciją pas kardinolą Sigitą, nes pro visur ėjo melas, kad mus finansuoja rusai ir šešėlinis biznis. Pavartė vyrai minutę tuos pluoštus lapų su tūkstančiais pavardžių, pamatė aukas ir apsiašarojo abu – tai žmonės iš paskutiniųjų aukoja. Dvasininkų rezistentų neapgausi, ir vyskupas Jonas, ir kunigas Robertas bemat atpažino propagandą ir stojo su Lietuva.
Bet ir tada dar galėjot išvengti to, kas yra dabar. Kas trukdė atvykti į mitingą ir pakalbėti, juk mandagūs kvietimai buvo išsiųsti ir Šimonytei, ir Čmilytei? Na, būtų pradžioj nušvilpę, bet po to būtų ir išklausę. Kas trukdė pakviesti susitikti, pasikalbėti, paieškoti kompromiso, juk atstovaujat ne tik tuos, kurie balsavo už jus, bet visus žmones? Prezidentas pasveikino – ir ką, karūna nenukrito ir nieko neprarado.
Bet ne, vėl reikėjo purvo ir melo dozės per visą žiniasklaidą. Reikėjo paniekinamai pareikšti, kad nieko nedarysit. Reikėjo Šimašiaus draudimo, kuris absoliučiai antiįstatymiškas ir nieko nesustabdys. Ir žmonės, kurie jau buvo aprimę ir pradėję ruoštis vasarai, dar labiau susitelkė, daugybė abejojančiųjų, kurie pabijojo Maršo paveikti propagandos, dabar atsibudo.
Vėl mitingai pirmuosiuose puslapiuose, nemokama reklama kur tik nori! Vėl aukos, kurios buvo apstoję, plūste plūsta – tik darykit tą mitingą! Tik kad beveik nieko nebereikia daryt, jūs viską už mus padarėt, ačiū, brangieji! Tik žinokit, kad jums toliau pliuškenantis alternatyvioje LRT srutų realybėje, dabar situacija vėl pasikeitė ir to, ko nepadarėt, nebepakaks, net jei padarysit.
O gal manot, kad draudimas suveiks? Apstatysit šarvuočiais ir blokpostais sostinę, kad žmonės neatvažiuotų? Nubausit baudomis organizatorius? Nejuokinkit, žmonės jiems sumes už kokias tik nori baudas, nes tai ne organizatorių, o žmonių valia ir baudų kvitai bus įrėminti, kabos svetainėse ir greitai turės didesnę vertę už valstybės ordinus.
O gal paleisit nuo grandinės riaušių policiją su vandens patrankomis daužyti bananais mamų ir tėčių su vaikais, prieš senus žmones, deputatus, kunigus, su vėliavom giedančius Lietuvos himną? Ar gal visus irgi nubausit? Jeigu taip galvojat – esat politiniai bepročiai, to net sovietų okupantai nedrįso. Visuomenė pajudėjo, daugybė organizacijų ir žmonių telkiasi, kalbasi, planuoja veiksmus.
Tam, kad permainos prasidėtų gyvenime, jos pirmiau turi įvykti žmonių galvose. Maršo metu nusileidusi šviesa ir viltis kaip vaistai išsivaikščiojo po visą Lietuvą ir suveikė. Tauta jau išeina ginti savo priimtos Konstitucijos ir nebandykit jos stabdyt, nes tai bus paskutinė jūsų klaida.
Dabar pagaliau prasideda pasirinkimų metas kaip 1988-siais, kai vieni tapo brazauskais, kiti – burokevičiais. Ir teks rinktis ne mums iš pakištų sąrašėlių, o jums.
Pagalvokit gerai, ponai, pasitarkit su antrosiomis pusėmis, nes kaina kol kas nėra didelė, kol ne visi tą suprato. Kas protingas, jau patyliukais renkasi, nes negrįžtamumo taškas praeitas.