Kaip vandens lašelyje atsispindi vandenynas, taip šioje istorijoje – visas valdžios mechanizmo nežmoniškumas.
Šeima byra, nes tėvas smurtauja. Ir vaikų teisių „gynėjai“ „išgelbėja“ nuo tėvo abu vaikus ir mamą, teismo sprendimu atimdami vaikus iš abiejų tėvų. Jokia pagalba šeimai neteikiama. Vaikai atskirti vienas nuo kito, vienas gyvena pas globėją, kitas – globos namuose.
Motinai nebuvo leista praleisti su vaikais net Kūčių – pasimatymas su vaikais neįvyko, nes neva „nebuvo kam jo stebėti“. Matot, pagal konclagerio logiką taip turi būti, nors niekas šeimos nenuteisė ir į kameras nepasodino. Nes net tokią dieną motinos su vaikais bendravimą reikia „stebėti“, o jei stebėtojai tuo metu patys nestebimi kitų stebėtojų su savo vaikais sėdasi už Kūčių stalo, tai stebimieji gali ir pakentėti.
Beje, kalėjime nuteistieji už žmogžudystes turi kalėdinius pasimatymus su artimaisiais. Ir niekas jų nestebi…
Pateikus prašymą leisti pasiimti vaikus per Naujųjų metų švenčių laikotarpį, iš „vaikų gynėjų“ buvo gauta biurokratinė abrakadabra, kuri sveiko proto žmogui nesuvokiama: „atsižvelgiant į tai, kad berniukams buvo nustatytas 1, o vėliau ir 2 grėsmės lygis, negalėtume vertinti Jūsų tinkamumo priimti vaikus laikinai svečiuotis“. Taip ir liko neaišku, ar apskritai negalima pasiimti vaikų laikinam pasisvečiavimui, ar tik negalima vertinti motinos „tinkamumo“.
Vaikai iki šiol mamai negrąžinti, mėnesių mėnesiais jokia pagalba šeimai neteikiama. Padėtis tiesiog „užmarinuota“. A.Jakavonienės tarnybos pasidievagojimai, kad paėmus vaikus iš tėvų vyksta „intensyvios pagalbos šeimai teikimas“ yra paprasčiausias melas.
Šiandien Kaune įvyko asociacijos „Vardan šeimos“ piketai prieš „vaikų teisių gynėjų“ konclagerinę savivalę.
Rašiau šias eilutes įtūžęs ir apimtas padėkos jausmo. Gili pagarba tiems, kurie neabejingi motinos ir vaikų skausmui.