Lietuvos teritorijos vidaus reikalus laikinai administruojanti Agnė Bilotaitė staiga pradėjo itin uoliai dėkoti ir smarkiai džiaugtis liūdnai pagarsėjusių, prieštaringai vertinamų Edmundo Jakilaičio ir Andriaus Tapino parama ir pagalba.
Ilgai ilgai, įtempęs visas negausias smegenų raukšles stengiausi atsiminti kokį nors neseną vadinamųjų žurnalistų, visada lojalių valdžiai, žygį, susijusį su migrantų anptlūdžiu, dėl kurio dėkojama. Neprisiminiau, priminkit, jei kas girdėjot.
Na, bet šaunūs karžygiai vis tiek atskuba į pagalbą, kaip ir visa pinigų karta ir pažangieji lojalistai, geriausiai pasaulyje juntantys, iš kur pučia honorarų, medalių, LRT liaupsių ir pseudoelito katučių gūsiai. Matyt, čia kalba apie būsimus darbus, kai pavojus fronte jau praeina.
Greit, matyt, išgirsime apie dar kokią nors nacionalinę ekspediciją į Rūdnikus ar Laisvės TV kelią iki Minsko Nr.2. Lauksime.
Nes parama ir geri darbai mano Tėvynėje labai apsimoka, finansiškai taip pat.
Šaunaus triūso vaisiais galima dalintis ir „otkatų“ pavidalu – kasgi galėtų paneigti, kaip sako gyvasis faktinis klasikas. Ir, kas svarbiausia, niekas šito nesužinos! Ar neprisimenat to visuotinio, entuziastingo, aršaus visokiausių žvaigždučių, redaktorių, komentatorių ir šiaip „influencerių“ puolimo prieš bet kokias bukalaurų vyresnybei prieštaraujančias nuomones?
Sakot, fantazuoju? Dabar įkvėpkit giliai ir paskaitykit, ką Seimas prieš pat Kūčių vakarą, kai mus gaudė kaip nusikaltėlius ir ant visų tvorų ragino neaplankyti savo tėvų, patyliukais nutarė. Ir ką Prezidentas lengva ranka pasirašė.
Štai, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pataisa, priimta 2020 m. gruodžio 22 d.: „Papildyti 11 straipsnį 3/1 dalimi:
„3/1. Fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, turi teisę netvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos ir panaudojamos paramos apskaitos, neprivalo atsiskaityti už gaunamą paramą ir (ar) jos panaudojimą ir jiems netaikomos šio straipsnio nuostatos.“
Išverčiu į lietuvių kalbą. VISI TIE, KURIE GAUS PARAMĄ PANDEMIJOS PASEKMĖMS LIKVIDUOTI, GALI ŠITŲ PINIGŲ NEĮTRAUKTI Į APSKAITĄ, NEDEKLARUOTI, T.Y. JUOS PAPRASČIAUSIAI NUSLĖPTI, NEMOKĖTI JOKIŲ MOKESČIŲ IR NIEKAIP NEPRIVALO UŽ JŲ PANAUDOJIMĄ ATSISKAITYTI.
Va taip. Kada kioskelio savininkas neranda sąskaitos bulvių maišui, jį baudžia už netvarkomą ar apgaulingą apskaitą. Kada labdaros pinigus susirenka saviškiai, pabrėžiu – FIZINIAI – asmenys, jie gali niekam to nerodyti, leisti juos kaip nori ir dalintis su kuo tik nori. Ir valstybė to niekaip nekontroliuos.
O gal pasakysit, kad patys paramos ir labdaros davėjai gali kontroliuoti, kaip lėšos panaudojamos? O jei tie davėjai bus tau artimi UAB-ai, norintys susimažinti mokesčius ar draugelių valdomos valstybinės įmonės, ir už gerą otkatą nieko nekontroliuos, nes juk pervedė geriems darbams?
Tai valstybės PATVIRTINTA vogimo schema. Ne kažkada buvusi, o dabar veikianti. Patvirtinta įstatymu su Prezidento parašu (žiūrėti ČIA).