Didžiulė industrija su milijardiniais pelnais skirta tam, kad žmogus gyventų nesveikai, nuodytųsi, sirgtų ir būtų storas kaip Šrekas.
Ne mažiau didžiulė industrija su milijardiniais pelnais skirta tam, kad nesveikas, storas ir visaip sergantis žmogus būtų visaip brangiai gydomas, gyventų sveikai ir būtų plonas plonas kaip kartis.
Didžiulė industrija su milijardiniais pelnais skirta tam, kad žmogus pasijustų durnium ir bejėgiu sraigteliu, kurio tikslas paklusti.
Lygiai tokia pat galinga ir pelninga industrija dirba tam, kad durnius pasijustų protingas, galingas, o susibūrusių primityvų gaujos pasijustų neįveikiami, kuriems reikia paklusti.
Tik jokios, net nuostolingos industrijos nėra tam, kad žmogus būtų žmogumi, gyventų dorai, paprastai ir laimingai, išmoktų mylėti ir gerbtų tikrumą, būtų teisingas ir toks išliktų, net kai jam nenaudinga.
Nes naudos, pelno, pasidavimų ir parsidavimų visuomenėje tai neinama prekė. Dėl to nutolsta vaikai ir išyra šeimos, išduodami draugai ir ateina vienatvės, kuriose užsirakinama.
Savo neteisume ir susitaikymuose ieškoma tiesos, primityvų šurmuliukuose – prasmės ir pasiteisinimų, nesąmonėse ir juodoj nuodėmėj, kurios motinai neprisipažinsi net mirties patale, – savęs.
Ir dažniausiai nerandama nieko, išskyrus tikro gyvenimo išskyras ir užsimiršimus. Ir tada ateina gelbėtojai – didžiulės industrijos su milijardiniais pelnais, skirtos užsidirbti iš tavo nevilties.
Ratas užsidaro – ištrūks silpni, tačiau suprantantys, ir bus nesuprasti.