Algimantas Rusteika. Totalitarizmo pradžia

Masinės idėjos todėl ir masinės, kad yra primityvios. Išdėstytos keliais sakiniais, kur visi turi būti kalti ir tau skolingi, tu – nekaltas ir auka, sprendimas paprastas, susidedantis iš 5 sakinių ir tau pačiam nieko nereikėtų daryti. Nenormalumas turi tampti norma, tada normalumas tampa nenormaliu ir yra persekiojamas.

Komunizmas buvo klasikinė primityvizmo stadija, įvesta jėga iš apačios. Laisvė ir visos teisės daugumai, mažuma turi paklusti. Atimti ir pasidalinti, dirbk kiek užsimanai ir gausi kiek tik nori – milijonams tinginių ir debilų tai patiko ir jie nušlavė senąjį pasaulį.

Nenormalumas tapo naująja norma, tačiau normalumas komunizme dar netapo nenormaliu – viskas buvo paremta išorine prievarta ir žmonėse dar per daug buvo likę nesunaikintos tikrojo gyvenimo tiesos. Pasiekti pergalės daugumos širdyse, tapti lemiančiu gyvenimą įsitikinimu komunizmui, nepaisant didžiulių aukų ir pastangų, niekada nepavyko.

Homunizmas – kita primityvizmo stadija, išvirkščias komunizmo variantas postkomunistiniame pasaulyje, įvedamas jėga iš viršaus. Laisvė ir visos teisės mažumai, dauguma turi paklusti. Dirbk kiek nori, bet galima ir nedirbti, tik reikia būti lojaliu, paklusniu sraigteliu ir gausi išmokas, pašalpas ar „sraigtasparnio pinigus“ – milijonams tinginių ir debilų tai patinka, jie atsisako savęs ir pritaria senojo pasaulio griovimui.

Nenormalumas ne tik tapo norma, bet ir normalumas jau darosi nenormaliu, nes viskas paremta vidutinybės prisitaikymu ir užvaldytos valstybinės bei privačios žiniasklaidos totaline propaganda. Homunizmui aukų nereikia, jis paremtas ne išorine prievarta ir nugali masiniu įsitikinimu, kad reikia būti šiuolaikišku, kad vardan šventos ramybės vyksmo nebepakeisi ir reikia tiesiog gyventi toliau.

Štai, JTO generalinis sekretorius Davose praneša pasauliui, kad didžiausia per 100 metų pasaulinė ekonomikos krizė jau prasidėjo, tačiau mūsų „sisteminės“ medijos apie tai tyli. Visokie masiuliai ir kiti bankų žiopčiotojai prognozuoja – viskas kils, tik truputį sumažės gerėjimo tempai. Gal viešbučiams ar kaimo sodyboms, įrengtoms už europinius tugrikus, bus blogai, bet tai niekatokia!

Tai kas, kad trilijonais spausdinami tušti pinigai kaupiasi nepanaudoti įmonių ir žmonių sąskaitose? Tai kas, kad iki neįsivaizduojamų aukštumų didėja valstybių skolos, tai kas, kad žlunga verslai, šeimos, lobsta korporacijos ir naikinama vidutinioji klasė?

Sakot, kad po pandemijos nerealizuoto vartojimo pinigai sukels masinę paklausos padidėjimą ir stimuliuos ekonomiką? Bet tada pasakykit ir tai, kad ta tuščių pinigų masės sukelta didžiulė paklausa neišvengiamai sukels ir kolosalią infiliaciją, nuvertins žmonių santaupas ir sužlugdys biudžetus. O gal užgesim gaisrą naujais pinigų everestais, kaip 2008-siais?

Taip, ekonomikos modelis, paremtas JAV Federalinio Rezervo tuščių dolerių trilijonais, senstančia ir ištvirkusia visuomene, gaivinama emigrantų ordomis, pensijų fondų ir bankų finansinėmis manipuliacijomis išsisėmė, o naujo niekas neturi. Pasibaigus dviejų sistemų lenktynėms, liko tik globalių galių karas dėl įtakos ir elitų kova dėl esamos padėties išlikimo, kur stiprieji negalvoja apie žmones, niekas negalvoja apie kitus ir moralė negalioja – apie ją tik rėkiama.

Pandemijos šansą ir galimybes jie išnaudos iki galo ir niekada neleis grįžti prie to, ko norime, nes tai jau praeitis. Pasaulis grįžta prie naujoviškesnio, viršūnių kitiems organizuoto laukinio korporacijų kapitalizmo, kur viskas, išskyrus jų interesus, yra parduodama ir perkama, lemia tik jėga ir visi susitarimai yra laikini. Laimės stiprieji, iki kraujų „kovodami“ už mažiukų teises.

Kada karantinai pasibaigs ir grįšim prie normalaus gyvenimo? Niekada, atsako Klausas Schwab’as, Pasaulio Ekonomikos Forumo, kur kasmet sulekia pasitarti faktiniai pasaulio šeimininkai, įkūrėjas. Lygiai taip karantinai ir pandemija nesibaigs ir mūsų europinėje kolonijoje. Nes reikia padaryti tai, kas sumanyta ir prasideda.

Parengtas ne tik Lietuvos Respublikos (?) įstatymas dėl partnerysčių ir įvaikinimų, parengtas ir dėl „neapykantos kalbos“ ir artimiausiu metu bus pradėti svarstymai. Tai reiškia, kad visi, kurie kalbės ar rašys, kaip nereikia valdžiai ir apsišaukėlių pseudoelitui, bus ne tik dergiami viešai ar nutylimi už mūsų pinigus išlaikomoje „žiniasklaidoje“, bet baudžiami ir teisiami. Tai totalitarizmo pradžia.

Jie labai bijo žmonių, kurie jų irgi bijo. Todėl karantiną, draudimus važiuoti „į kitą savivaldybę“ ir „būriuotis“ tęs tol, kol įstatymai bus jų kontroliuojamoje purvasklaidoje „apsvarstyti“ ir priimti, kad tik nebūtų protesto akcijų, mitingų ir demonstracijų. Tą labai nesunku padaryti – virusų pilna kur tik spjausi, padidinsi testavimą – padidės ir „atvejų“.

Istorijoje būna lemtingi metai, tik ne visi tą suvokia, kaip ir 1939-siais, kai gyvenimas mūsų gatvėse virė ir atrodė, kad nieko neatsitiko. Gyvename vėl tokiu laiku, kai kasdieniniai įvykiai nulems kitus, ir kelio atgal be kančios ir didelės kainos nebebus.

Pasauliniu mastu nebėra jokios kairės ir dešinės, komunizmo ir kapitalizmo, visa tai tik mažai reikšmingos detalės, dabar vyksta lemiama kova tarp globalizmo ir nacionalinių valstybių ir tautų interesų. O šalies viduje – kova tarp žmonių ir jų neaiškiais būdais, nesažiningose rungtynėse išrinktos valdžios, kuri juos jau kitą dieną pamiršo.

Mums niekas nepadės nei danguje, nei žemėje. Jokie gelbėtojai, jokios opozicijos, jokie „antisistemininkai“ – jie gali būti tik proceso katalizatoriais. Didžioji permaina prasidėjo ir visi esam istorijos dalyviais. Jie eis iki galo, tiek, kiek jiems leisim ir viskas dabar priklauso nuo žmonių. Tie, kurie ant sofų laukiate gelbėtojo, galit jį nesunkiai pamatyti – nueikit į vonią ir pažiūrėkit į veidrodį.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
29 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
29
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top