Andriaus Kubiliaus praregėjimas: Konstituciniam Teismui trūksta erudicijos

Ne vienerius metus kartu su prezidente Dalia Grybauskaite sutartinai formavę Konstitucinį Teismą (KT), Tėvynės sąjungos lyderiai staiga pasipiktino savo politinės veiklos rezultatais.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius kibo į atlapus savanoriaujančiam KT atstovui spaudai dr. Algimantui Šindeikiui ir netikėtai pareiškė, kad konservatorių daug metų remto teisininko Dainiaus Žalimo vadovaujamas KT stokoja erudicijos ir Konstitucijos išmanymo. Siūlome skaitytojams praregėjusio A. Kubiliaus pastabas, kurias, skirtingai nei filosofo Laisvūno Šopausko tekstą, „Veido“ leidėjas dr. A. Šindeikis maloningai teikėsi paskelbti portale veidas.lt.

Andriaus Kubiliaus atviras laiškas A. Šindeikiui

veidas.lt

„Veido“ redakcija gavo LR Seimo TS-LKD frakcijos viešųjų ryšių skyriaus laišką, kuriame rašoma: „būdami įsitikinę, kad esate demokratiška ir kitai nuomonei atvira redakcija, siunčiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus komentarą į A. Šindeikio straipsnį. Tikimės, kad jis bus išspausdintas „Veide“ kaip skaitytojo nuomonė.“ Taigi, mes publikuojame neredaguotą A. Kubiliaus tekstą.

„Savaitraščio „Veidas“ leidėjas A. Šindeikis po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo KT apgynė teisėjų aukštų pensijų reikalą, savo leidžiamame žurnale paskelbė 2 puslapių doktrininį tekstą, kuriuo remdamasis KT skelbtais išaiškinimais „į miltus“ sumalė mūsų Vyriausybės vykdytą krizės suvaldymo politiką ir išaukštino KT priimtą sprendimą kompensuoti krizės metu sumažintus teisėjų atlyginimus ir pensijas.

Šitokiu savo doktrininiu tekstu „Veido“ leidėjas, neslepiantis savo pomėgio aiškinti konstitucines doktrinas, paskatino pateikti keletą retorinių klausimų jam pačiam.

Visi KT priimti sprendimai, kuriais krizės metu Vyriausybės ir Seimo priimti sprendimai pripažįstami neatitinkančiais Konstitucijos, remiasi vienintele KT suformuluota nuostata, kad krizės laikotarpiu negalima buvo taikyti skirtingų atlyginimų ar pensijų mažinimo koeficientų, didesnius koeficientus taikant daugiau uždirbantiesiems. Pagal KT, visi atlyginimai ar pensijos turėjo būti mažinami taikant vienodą koeficientą, tuo tarpu Vyriausybė rėmėsi solidarumo principu ir Premjero atlyginimą mažino 40 proc., o mažai uždirbančio valstybės tarnautojo atlyginimo visai nemažino. Lygiai taip pat buvo daroma ir su pensijomis. KT, svarstydamas visų didesnių atlyginimų, taip pat ir savo – KT teisėjų – atlyginimų sumažinimą didesniais koeficientais, tai pripažino neatitinkant Konstitucijos, nes taip tariamai krizės laikotarpiu buvo suniveliuoti skirtingos kvalifikacijos žmonių atlyginimai, buvo sumažinti dar iki krizės nustatyti tų atlyginimų skirtumai ir t.t.

Kadangi žurnalo leidėjas A. Šindeikis yra įsitikinęs tokio KT požiūrio į krizės įveikimą absoliučiu teisingumu, nors juo viešai yra suabejoję ir D. Grybauskaitė, ir net A. Butkevičius, drįstu pateikti teisės mokslų daktarui, advokatui A. Šindeikiui keletą paprastų, gyvenimiškų klausimų:

1. KT pirmąjį sprendimą (2013.07.01), kuriuo pripažino mūsų „solidarumo filosofiją“, taikytą krizės laikotarpiu, neatitinkančia Konstitucijos, priėmė plačiai išnagrinėdamas ir KT teisėjų atlyginimų sumažinimo krizės laikotarpiu klausimą. KT teisėjams, kaip gaunantiems vienus iš aukščiausių atlyginimų valstybėje, krizės laikotarpiu buvo taikomi tokie pat dideli atlyginimų sumažinimo koeficientai, kaip ir kitiems, gaunantiems didelius atlyginimus valstybės pareigūnams, – Premjerui, Seimo Pirmininkui, Prezidentui. KT, nagrinėdamas šią bylą ir didelį dėmesį skirdamas savo atlyginimų sumažinimui, pademonstravo, kad savo kritinį požiūrį į Vyriausybės veiksmus krizės laikotarpiu formulavo remdamiesi ir savo asmeniniais interesais atsiimti iš valstybės dideles kompensacijas už jiems patiems sumažintus atlyginimus.

Todėl drįstu klausti, ar KT, nagrinėdamas savo atlyginimų klausimą, nepažeidė švento teisės principo, kad „niekas negali būti teisėju savo byloje“? Ar KT, nagrinėdamas ir priimdamas sprendimą dėl savo atlyginimų ir didelių kompensacijų sau išsimokėjimo, nesudavė didelio smūgio savo konstituciniam autoritetui.

2. „Solidarumo filosofija“, kuria rėmėsi Vyriausybė, didesniais mažinimo koeficientais mažindama didesnius atlyginimus, buvo pagrįsta nuostata, kad daugiau uždirbantis yra pajėgus prisiimti didesnę krizės įveikimo naštą, nei tas, kas gauna mažas pajamas. Ši „solidarumo filosofija“ nebuvo vien tik Vyriausybės „išradimas“, jos reikalavo ir socialiniai ekonominiai partneriai, su kuriais 2009 metais buvo pasirašytas Nacionalinis Susitarimas dėl krizes įveikimo, kuriame ši „solidarumo filosofija“ buvo įtvirtinta. Tokia „solidarumo filosofija“ yra pagrista tuo pačiu ekonominiu solidarumo principu, kuriuo remiantis daugelyje pasaulio šalių yra taikomi progresiniai mokesčiai. Galima būtų perkeltine prasme traktuoti, kad krizės laikotarpiu Lietuvoje laikinai buvo įvestas progresinis krizės mokestis. Tačiau dėl aukščiau minėtų argumentų, kad taip yra sumažinami konstitucinės nekintamos vertybės statusą įgavę skirtumai tarp skirtingų atlyginimų, KT tokį „progresinį krizės mokestį“ pripažino nekonstituciniu.

Todėl drįstu paklausti, ar tokia KT suformuluota doktrina, pagal kurią „solidarumo filosofija“ prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad Lietuvoje ir bet kokie kiti progresiniai mokesčiai turėtų prieštarauti Konstitucijai? Taip pat ar būtų galima sužinoti, kuo Lietuvos Konstitucija skiriasi nuo kitų Vakarų valstybių Konstitucijų, kuriose progresiniai mokesčiai yra taikomi ir niekam nekyla abejonių dėl jų neprieštaravimo tų šalių Konstitucijoms?

3. Vyriausybė, krizės laikotarpiu įgyvendindama „solidarumo filosofija“ pagristus taupymo sprendimus, kartu laikėsi principinės „atsakomybės prieš ateities kartas“ nuostatos – tai yra ta karta, kuriai tenka atlaikyti krizę, turi pati taupyti savo atlyginimų sąskaita ir solidariai prisitaikyti prie sunkmečio, bet neversti tos sunkmečio įveikimo naštos vien tik ateities kartų našta ir atsakomybe. Ypač kai kalbame ne apie pensijų, o apie atlyginimų mažinimą krizės laikotarpiu. Tuo tarpu KT, nuosekliai pasisakydamas prieš „solidarumo filosofiją“ ir tokiu būdu pripažindamas taupymą, taip pat ir KT sumažintų atlyginimų sąskaita, nekonstituciniu, kartu nuosekliai įvedė ir „visuotinio kompensavimo filosofiją“ į santykius tarp skirtingų kartų. Kitaip sakant, KT, o ne Vyriausybė ar Seimas nuosekliai pakeitė krizės laikotarpiu taikytą „taupymo viešajame sektoriuje“ doktriną, į „visuotinio kompensavimo“ doktriną, kurios įgyvendinimas reiškia, kad krizės laikotarpiu iš viešojo sektoriaus buvo tik laikinai pasiskolinta valstybės sutaupyta suma, kuri dabar viešajam sektoriui yra kompensuojama. Ši suma dabar tampa valstybės skola, ir tai reiškia, kad ją turės sugrąžinti ateities mokesčių mokėtojų kartos. Taigi ši karta savo nenorą krizės laikotarpiu taupyti įtvirtino KT sprendimais prieš „solidarumo filosofiją“ bei tais sprendimais, kuriais buvo sukurta „visuotinio kompensavimo“ doktrina ir taip savo nenorą taupyti pavertė papildoma našta ateities kartoms.

Todėl drįstu paklausti, ar toks santykis tarp kartų, sukurtas KT sprendimais, yra teisingas? Ar jis atitinka principinius konstitucinius moralios ir atsakingos valstybės bei visuomenės principus?

4. KT savo sprendimą, paneigiantį Vyriausybės „solidarumo filosofiją“, priėmė formuluodamas nuostatą, kad Konstitucijai prieštarauja skirtumų tarp skirtingos kvalifikacijos valstybės tarnautojų ar pareigūnų atlyginimų mažinimas krizės laikotarpiu. Tokie skirtumai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymais dar iki 2008 metų pabaigoje Lietuvą užklupusios krizės, tačiau per laikotarpį nuo 1992-ųjų iki 2008-ųjų metų jie atskirais įstatymais buvo keičiami ne vieną kartą, kartais tuos skirtumus didinant, kartais juos mažinant. Tas pats yra daroma su šiais skirtumais ir po 2012 metų, pasibaigus ekonominei krizei.

Todėl drįstu klausti, kokia konstitucinė nuostata lemia, kad konstitucine nekintama vertybe, kurios negalima keisti netgi įstatymais, yra pripažįstami atlyginimų skirtumai, kurie būna susiklostę prasidedant krizei, tačiau jie nelaikomi nekintama konstitucine vertybe ilguoju laikotarpiu prieš krizę, ar laikotarpiu po krizės, kai jie yra paprastais įstatymais keičiami?5. KT, nagrinėdamas bet kokius ekonominės ar finansų politikos klausimus, net ir tada kai tai susiję su esminiais Vyriausybės ekonominės ar finansų politikos principais, visada lieka teisus, nes yra galutinis ir vienintelis teisėjas, net ir tuo atveju, kai nagrinėja asmeniškai su pačiais teisėjais susijusius klausimus.

Vyriausybės ekonominės, finansinės, socialinės politikos nuostatos ir jų įgyvendinimas šiuolaikiniame pasaulyje darosi vis sudėtingesni ir iš Vyriausybių reikalauja vis didesnio intelektinio potencialo bei specifinių profesionalių kvalifikacijų, tačiau kartu tai vis labiau tampa priklausoma nuo KT teisėjų erudicijos ne tik teisės klausimais, bet ir ekonominės ar finansinės politikos klausimais, kuriuose Konstitucijos tekstas yra labai lakoniškas. Tuo tarpu KT teisėjais iki šiol išimtinai skiriami tik teisininkai ir iš jų reikalaujama tik teisės žinių ir kvalifikacijų įrodymų.

Todėl drįstu paklausti, ar skiriant KT teisėjus nereikėtų kelti klausimo dėl jų ekonominės ar finansinės erudicijos, taip apsaugant KT autoritetą bei valstybės ekonominę ir finansinę politiką nuo tokių KT sprendimų, kuriuose tiesiog pristingama tokios ekonominės ar finansinės erudicijos? Kadangi KT savo plėtojamose konstitucinėse doktrinose neapibrėžia aiškių ribų, kur prasideda Vyriausybės ekonominės ar finansinės politikos sferos riba, už kurios KT nebenagrinėja Vyriausybės ekonominės ar finansinės politikos sprendimų, tai ar neverta būtų svarstyti, kad dalis į KT skiriamų teisėjų privalėtų turėti ir ekonominio ar finansinio išsilavinimo kvalifikacijas?

Tai tik keletas paprastų, gyvenimiškų klausimų, kurie natūraliai kyla buvusiam vadovui tos Vyriausybės, kuri krizės įveikime rėmėsi „solidarumo filosofija“, ir kuriam dabar tenka stebėti, kaip KT šią filosofiją nuosekliai pripažįsta neatitinkančia Konstitucijos, nes KT nepripažįsta „solidarumo“ konstitucine vertybe. Ar „solidarumas“ yra mūsų Konstitucijos vertybė, būtų galima ilgai ginčytis. Manau, kad tikrai yra, bet mūsų KT dar neatrasta. Turiu vilties sulaukti to laiko, kai solidarumo vertybė mūsų konstitucinėje doktrinoje, ir mūsų valstybiniame gyvenime bus pripažįstami didesne vertybe nei paprastas žmogiškas savanaudiškumas. O nuo pastarojo gundančios nuodėmės juk niekas nėra apsaugotas, taip pat net ir konstitucinė doktrina.“

[„Veido“] Redakcijos prierašas: „Veido“ leidėjo A. Šindeikio atsakymas „Apie smulkias klaidas ir didelius paklydimus“ į A. Kubiliaus atvirą laišką bus publikuotas kitos savaitės „Veido“ žurnalo numeryje, kuris pasirodys vasario 13 d.

veidas.lt

* * *

Siūlome daugiau Tiesos.lt publikacijų apie dr. A. Šindeikio požiūrį į KT neklystamumą:

Dr. Algimantas Šindeikis: Atsilikę pseudointelektualai, šalin rankas nuo KT ir teisėjų pensijų!

Dr. Algimantas Šindeikis: Lietuvos Sąrašas – penktoji kolona

Advokatas Algimantas Šindeikis. Grasinantis laiškas Tiesos.lt portalui

Lietuvos Sąrašo Taryba: Konstitucinis Teismas po liepos 11-osios nutarimo atsidūrė už Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos ribų

Laisvūnas Šopauskas. Daktaro A. Šindeikio politologijos metodologija

Irena Vasinauskaitė. Kas savinasi Konstituciją ir slapstosi už kolonų? Viešas laiškas Algimantui Šindeikiui

Povilas Urbšys. Apie A. Šindeikio penktąją koloną

Liudvikas Jakimavičius. Šindeikizmas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
17 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ruta

Ar nereiktu ivesti morales ir etikos testu bet kokiai pareigybei ?Na ,ir ar ne laikas ivesti progresinius mokescius ?
O Konstitucines dvasias reikia paleisti i uztarnauta poilsi , nes su ju morale ir logika jau tiek pridergta Lietuvoje , kad pigiau kainuos juos visus i pensija ispirdolinti .
Reikia dar padekoti matrioskai uz isauginta monstra KT , kuris ir ja sues , kai tai bus naudinga konjunkturai .

Beta

Pjautynės gaujos viduje. Labai gerai, labai gerai.

grumstas

Jo vieta kartu su vagnoriumi- istorijos patvoryje.Kokia karma persekiojaTS , kad nesugebėjo išugdyti tikro kompetentingo lyderio savo gretose ?. Ko gero lėmė Landsbergio sugebėjimas pasirinkti pačius netinkamaiusius kandidatus į tuos lyderius. net ir prezidento kandidatūrų nerado tarp savo žmonių; kodėl?

Kaunietė

Ex. premjero sampprotavimai logiški, deja, pavėluoti.
Reikėtų tam Konstitucunių dvasių teismui įvesti ir moralės kodeksą.
Ir dirba jie ne kažin ką.
Palyginkime, pvz. chirurgo darbą, įtampas ir to dvasių teismo?
Net nėra apie ką diskutuoti….

žydiški žaidimai

ta pati šaika tiek komunistai, tiek polikarpovna, tiek KT, tiek landsberginiai
bet kad tauta nepyktų, tai žaidžia žydiškus žaidimus – vienas kita pabaksnoja.
kaip Letas Palmaitis sako : „demokratija”…

Ar nutils kada nors

šis dviveidis Janusas?

Dalius

Drįstu teigti,kad nieko nebūtų atsitikę kaip ir visame pasaulyje neatsitiko , jei nebūtų nurėžtos pensijos ir atlyginimai.Pakako biurokratų skaičių sumažinti bent septyniasdešimt procentų

Džiaukis Kubiliau

Jau numirė 30 000 pensinikų, kuriuos apvogė DEBILŲ-KGBISTŲ ŠUTVĖ.

Koks seimas

toks ir KT.IŠ to pačio gyvulių ūkio.

gal noras

Kslbeti ji vercia baime,kad zmones jo partijos jau nerinks i valdzia,tai kas tada bus????

Al.

Konstitucinis teismas tiek pat nereikalingas ir antikonstitucinis, kaip ir Prezidentūra. Prezidento pareigas gali vykdyti Seimo pirmininkas, o Konstitucinio teismo – Aukščiausias teismas.

Vien tik už SNORĄ

KUBILIUS su Vasiliausku ir Šimonyte turi sėdėti kalėjime ir ilgam.

Seimui

Reikia KT bezdariams teisėjams įstatymu sumažinti algas, po to paleisti KT ir jeigu nenaikinant KT paskirti naujus KT teisėjus su ta nauja nustatyta alga. Įstatyme turi būti nuoroda atskiriant KT teisėjus nuo politikos ir nuo ekonominės finansinės veiklos, kad jiems nekiltų noras aiškinti kokia jiems alga priklauso kokia ne priklauso – taškas, kaip sako Landsbergis Janutienei.

StasysG

1) dėk KT gobšumo gerai, kad sukruto konservatorių vadas Kubilius. KT aiškiai pasišiukšlino, ir tai brangiai kainuoja valstybei, kurią teisėjai nori melžti kaip ir TSRS laikais. 2) Tačiau lyginant Kubiliaus ir Nobelio premijos gavėjo Stigliz’o požiūrius dėl diržų veržimo politikos (austerity), tai Kubilius pralaimėjo. Tai aiškiai parodė Graikijos nauji rinkimai ir į dugną riedanti Europos Sąjunga.

Pensininkė

Pritariu ruta…O daugiau ką nors kalbėti – iš tuščio į kiaurą pilstyti. Juk puikai
žinoma, jog avinams tik pabaksnojimas suveikia į tam tikrą vietą…

kokia gali buti erudicija

pirmos kartos nuo zagre ir pirmos kartos stribu, milicininku vaikams?! Siandien gyventi, tai vadinasi – grobti, grobti, grobti. Juk nesvarbu, kad Lietuvos pensininkai patys neturtingiausi, kad 32 tukstanciai Lietuvos zmoniu iskeliavo SAVANORISKAI Anapilin, nes skurdas, skurdas, skurdas juos pribaige!

arklys, kuriam aišku

Žinau iš kur šita Kubiliaus nuotrauka. Čia jis drąsuolis sėdi apsišikęs Maskvoj pas Putiną „derasi” dėl dujų kainos. Va taip ir prsėdėjo, pusiau po stalu. Niekur negaliu rasti šito video. Tada rodė per naujienas. Grįžęs pasakojo – …kaip lygus su lygiu… Reikėtų surasti tą video.

17
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top