Aš tikrai labai atsiprašau, nuoširdžiai ir nuolankiai. Nieko nesiekiu įžeisti, tik pasakyti savo įspūdį. Paklausykite patys ir spręskit.
Paklausius dvi valandas pasisakymų, pasitvirtina populiarus „mitas“: akademikai yra atitrūkę nuo tikrovės, beviltiškai užsisklendę savo abstrakčiose teorijose, sąvokose, supratime.
Kai tik pradėjo kalbėti abudu teisininkai, iškart atsirado realybės pojūtis, konkretumas. Dar A. Jokubaitis, D. Kuolys, R. Žiliukaitė – ant žemės, realios problemos.
Geriau viena reali problema nei kažkoks dirbtinis, nieko apčiuopiamo nepasakantis „visuminis“ požiūris.
Alvydas Jokubaitis apskritai tapo vieninteliu filosofu Lietuvoje. Nes filosofo pagrindinis bruožas yra mąstymas, o ne referencijos į kitus filosofus.
Na, iškelkime vieną klausimą: ką reiškia Respublikai įvykiai JAV?
Amerikos prezidentas yra cenzūruojamas. Didžioji žiniasklaida aptarnauja vieną politinę partiją. Vyksta didžiulio masto smegenų plovimas (impeachmentas). Įsivyrauja Teisingų Pažiūrų mentalitetas. Iš universitetų šalinami profesoriai, išsakantys visiškai teisėtas pažiūras. Iš viešo lauko trinama respublikoniška-konservatoriška pasaulėžiūra. Diegiama žmogaus, lyties, visuomenės, politikos seksualizacija ir viktimizacija. Vyrai „turi teisę“ gimdyti. Eiti į moterų tualetus. Perrašomos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės.
Tai čia Lietuvos Respublikos neliečiantys klausimai?
Pacituokime Benjaminą Frankliną?
Stiprinkime Parlamentą?
Pilietinė visuomenė!?
Jeigu akademikų samprotavimai neatitinka šiuolaikinės politinės tikrovės, tuo blogiau… [užbaikime šį hegelišką sakinį patys].